Kristina Sabaliauskaitė – ryškiausia žvaigždė šiuolaikinės lietuvių literatūros padangėje

 

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė yra tikra lietuviškosios literatūros žvaigždė. Negirdėjote šio vardo? Pagrįstai įtariu, kad daugiau nei dešimt metų sėdėjote bunkeryje be interneto prieigos. Pažintis su autorės kūryba dažniausiai skamba taip: Kristina Sabaliauskaitė? Kristina Sabaliauskaitė. Kristina Sabaliauskaitė!!!

 

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė – ką apie ją žinome?

Kristinos Sabaliauskaitės knygos plačiai aptarinėjamos tiek kritikų, tiek eilinių skaitytojų. Tačiau apie autorės gyvenimą žinome ne tiek ir daug. Garsi moteris dažnai pasisako įvairiomis aktualiomis temomis, noriai duoda interviu, kuriuose kalba apie savo kūrybą, rašymo užkulisius, būsimas knygas, tačiau peno paskaloms nesuteikia ir privatų gyvenimą saugo.

Įdomus faktas, kad rašytoja ne kartą minėjo, kad vengia socialinių tinklų ir dar niekas nematė spontaniškos asmenukės iš paplūdimio ar vakarėlio. O gaila, dalintis paskalomis būtų smagu! Šiek tiek juokauju, nes autorės paslaptingumas kuria dar daugiau intrigos ir itin traukia.

Visgi keletą faktų interneto platybėse sugauti įmanoma. Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė pasaulį išvydo 1974-tais metais, Vilniuje. Lietuvos sostinės senamiestyje ji ir užaugo. Čia gimė didžiulė meilė gimtajam miestui, kurią jaučiame autorės kūryboje.

Kristina Sabaliauskaitė pasakojo, kad augo darnioje, išsilavinusioje šeimoje, ją visada supo knygos, meno albumai ir klasikiniai kūriniai. Autorės senelis dar nemokančiai skaityti Kristinai pasakodavo Šventojo Rašto, Odisėjo istorijas, skaitydavo Nibelungų giesmę, graikų mitus, perpasakodavo klasikos kūrinių siužetus. Tokioje aplinkoje ir suformavo būsimos rašytojos asmenybė. Kristina Sabaliauskaitė, tikrai nenustebinsiu, ir pati yra knygų gerbėja bei mėgsta skaityti kokybišką literatūrą.

Viename interviu moteris teigė, kad tėvai jai įskiepijo tvirtas bendražmogiškas vertybes, kurios nekinta, o dažnuose pasisakymuose jaučiasi, kad K. Sabaliauskaitė yra tvirtos moralės ir aštraus proto žmogus.

Autorė Vilniaus dailės akademijoje studijavo dailės istoriją ir yra menotyros mokslų daktarė. Mokydamasi pirmame kurse ji leidiniui „Šiaurės Atėnai“ rengė  parodų recenzijas ir poleminius tekstus.

Rašytoja kartu su savo šeima nuo 2002-ųjų metų gyvena Londone. Gyvendama UK sostinėje Kristina Sabaliauskaitė dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsienio korespondente. Šis darbas atvėrė daugybę duru ir išmokė įsiklausyti į žmones bei jų istorijas.

2010 metais, po dukters gimimo, Kristina Sabaliauskaitė „Lietuvos ryto“ blogų platformoje rašė tinklaraštį „Rafinerija“, kuriame pasakojo apie architektūrą, meno parodas, premjeras, keliones, dizainą. Šis blogas buvo populiarus tarp skaitytojų.

Pirmoji Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Silva Rerum“ pasirodė 2008-tais metais. Tada sužibusi rašytojos žvaigždė ryškiai šviečia iki šiol. Kristina Sabaliauskaitė ant laurų neužmigo ir savo vardą išnaudoja socialiniuose projektuose. Ji užsiima labdara, aktyviai remia bibliotekas, kalba apie jų problemas. Kristina Sabaliauskaitė, kartu su jos kūrinius išleidusia leidykla, skatina jaunimą kurti ir jau ne pirmus metus organizuoja trumpojo rašinio konkursą moksleiviams.

2008-tais metais debiutavusi su knyga „Silva Rerurm“, 2011-tais metais rašytoja pristatė antrą dalį „Silva Rerum II“, kuri tapo absoliučiu bestseleriu. 2012-tais metais pasirodė knyga „Danielius Dalba ir kitos istorijos“, dar po dviejų metų romanas „Silva Rerum III“. Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ seriją užbaigė 2016-tais pasirodžiusi knyga „Silva Rerum IV“.

2019-tais sensacija tapo Kristinos Sabaliauskaitės nauja knyga „Petro Imperatorė“.

Skaitytojams knygos patiko, tačiau įvertinimų gausa taip pat reikšminga. Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė už savo darbus bei kūrybą sulaukė ne vieno apdovanojimo. Iš karto po pirmosios knygos „Silva Rerum“ pasirodymo autorė gavo Jurgos Ivanauskaitės vardo premiją. Kristina buvo pirmoji rašytoja gavusi šį, 2008-tais metais įsteigtą ir už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką teikiamą, apdovanojimą.

2011-ais metais Vilniaus miestas Kristiną Sabaliauskaitę pagerbė „Šv. Kristoforu“, skirtu „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“. Apdovanojimas kiekvienais metais yra teikiamas labiausiai miestui ir miestiečiams nusipelniusiems Vilniaus gyventojams.

Rašytoja 2015-tais metais buvo apdovanota ir prestižine Liudo Dovydėno literatūrine premija, skiriama geriausiam metų romanui. Šis apdovanojimą Kristinai Sabaliauskaitei skirtas už istorinių romanų trilogiją „Silva Rerum”. Tais pačiais metais rašytoja pagerbta ir kiek kitu būdu – žurnalas „Stilius“ ją paskelbė metų moterimi. Pripažinkime, smagu, kad tokiais apdovanojimais įvertinami nusipelnę žmonės, o ne dažnai ekranuose matomos socialinių tinklų žvaigždutės.

Itin reikšmingą apdovanojimą rašytoja gavo 2017-tais metais. Jai įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.

2020-tais metasi Vilniaus dailės akademija suteikė Garbės daktarės vardą už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui. Kristina Sabaliauskaitė tapo jauniausia VDA Garbės daktare.

Aš net neabejoju, kad po penkmečio šis apdovanojimų ir įvertinimų sąrašas padvigubės, nes Kristinos Sabaliauskaitės žvaigždė vis dar kyla.

 

Kristinos Sabaliauskaitės knygos – kodėl jas taip myli skaitytojai

Knygos viršelyje įrašytas Kristinos Sabaliauskaitės vardas yra kokybės ženklas. Gal pirmoji knyga „Silva Rerum“ ir turėjo šiek tiek įsivažiuoti, tačiau vos pasirodžiusi Kristinos Sabaliauskaitės „Petro Imperatorė“ buvo tiesiog nušluota iš virtualių lentynų – pirmasis tiražas išparduotas išankstinėje prekyboje, o knygynus pasiekę egzemplioriai dingo per tris dienas.

Rašytojos braižas išsiskiria iš visų lietuvių autorių. Gal todėl, kad Kristina Sabaliauskaitė teigia, jog nesistengia pataikauti ir atitikti kažkieno keliamų lūkesčių. Rašydama ji negalvoja, ką apie knygą pasakys skaitytojai bei kritikai, svarbiausias tikslas yra sukurti įdomią, laiką peržengiančią ir aktualią istoriją.

Žvilgtelėkime, kuo išsiskiria rašytojos knygos.

 

Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum“ – serija išgarsinusi rašytoją

Menotyrininkė, dailės istorikė, knygų mylėtoja, žurnalistė – atrodo, kad Kristinai Sabaliauskaitei kūryba svetima nebuvo. Visgi knyga „Silva Rerum“ – absoliutus kūrybinis debiutas. Autorė teigė, kad iki tol ji nebuvo sukūrusi nei vieno eilėraštuko ar apsakymėlio. Na, tik tuos, kuriuos buvo privaloma rašyti mokykloje. Tokius rašėme visi, tik va garsiais rašytojais netapome, ar ne? Mintis sukurti istorinį romaną, kuriame mokslas ir literatūra būtų apjungti į vieną, brandita buvo ilgai.

Mintyse nešiotą romano idėją Kristina Sabaliauskaitė nusprendė tiesiog įgyvendinti ir pirmuosius knygos skyrius nusiuntė kelioms leidykloms. Leisti romaną užsimanė visos! Tad įvyko mini aukcionas – tikrai nedažnai lietuviškų knygų leidyboje pasitaikantis reiškinys. Kristinos Sabaliauskaitės knygas leidžia leidykla „Baltos Lankos“, o kitos leidyklos turbūt graužia nagus!

Pirmoji knyga „Silva Rerum“ skaitytojus pasiekė 2008-tų metų gruodį.

„Silva Rerum“ – lotyniškas terminas, kuris išvertus pažodžiui reiškia „daiktų miškas“. XVI–XVIII amžiuje taip vadinama buvo šeimos knyga, kurią bajorai perduodavo ateities kartoms. Tokiose knygose didikai fiksuodavo svarbiausius savo gyvenimo įvykius, tokius, kaip gimimai, mirtys ar vestuvės, o taip pat iš dalies naudodavo ir kaip dienoraštį užrašyti mintims, citatoms ar patarlėms.

Tokią šeimos knygą rašo ir Norvaišų šeimos, aplink kurią sukasi romanų veiksmas, atstovas Jonas Motiejus Norvaiša. Rašytoja nukelia skaitytojus į XVII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir leidžia pajusti autentišką atmosferą. Atgaivinusi istorinio romano žanrą Kristina Sabaliauskaitė itin daug dėmesio skiria autentikai. Klaidų, kuomet istoriniuose filmuose ar knygose veikėjai elgiasi ne pagal laikmetį, rašytoja neatleidžia.

Skaitytojų paklausta, kaip gi gimė „Silva Rerum“ pasaulis ir kiek pasakojime yra tiesios, o kiek išmonės, Kristina Sabaliauskaitė sakė, kad personažai buvo trijų rūšių. Pirmieji – realiai gyvenusios įdomios asmenybės, kurių istorijas rašytoja užrašė ir nieko kurti čia nereikėjo. Antrieji personažai – taip pat tikros asmenybės, tačiau informacijos apie juos kiek mažiau, tad autorė turėjo jos pridėti. Tretieji veikėjai – išgalvoti. Šiuos teko sukurti nuo nulio ir pasistengti, kad jie atitiktų laikmečios kontekstą, bei nesilgtų per daug moderniai.

Taigi, romanas išleistas. Pasirodė viena kita palanki recenzija. Viename interviu autorė minėjo, kad vertina Leonido Donskio atsiliepimą, nes jis knygą matė taip, kaip ji ir parašė.

Rašytoja buvo apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija. Atrodė viskas klojasi palankiai, tačiau tada stojo tyla. Lietuviškos literatūros padangėje taip nutinka dažnai – pirmus mėnesius visi kalba ir dalijasi atsiliepimais, tada nurimsta iki kitos autoriaus knygos pasirodymo.

Su „Silva Rerum“ nutiko kiek kitaip. Tyla buvo trumpa, o reklama pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas. Knygos pardavimai šoko į padanges, o Knygų mugėje surengtas pristatymas sulaukė anšlago.

O tada pasipylė… 2009-tais metais romanas „Silva Rerum“ išrinktas lietuviška Metų knyga.

Netrukus jis įtrauktas į į Lietuvių literatūros instituto skelbiamą Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.

Vos po metų kritikai oficialiai įvardino „Silva Rerum“ viena iš dešimties įsimintiniausių dešimtmečio knygų.

Kritikų liaupsės yra viena, tačiau pardavimai taip pat kalba už save. Pirmosios „Silva Rerum“ dalies tiražas kartotas jau beveik dvidešimt kartų. Ar gali tuo pasigirti, kokia nors kita šiuolaikinė lietuvių autoriaus knyga? Ne! Aš ir pati pamenu, kaip į ažiotažą žiūrėjau skeptiškai. Tačiau pradėjusi skaityti romaną pagavau save pamiršusią, kad ir dirbti reikia, ir valgyti…

Ne mažiau sėkminga yra ir po poros metų pasirodžiusi Kristinos Sabaliauskaitės antroji knyga „Silva Rerum II“. Pasakojimo veiksmas vyksta 1707–1710 metais. Rašytoja tęsia Norvaišų šeimos istoriją ir nukelia į maro apimtą Vilnių.

„Silva Rerum II“ tapo perkamiausia metų knyga. Tiražas kartotas bent trylika kartų, tačiau labai tikėtina, kad kol skaitote šį tekstą, knyga spausdinama ir vėl. 2012-tais metais romanas paskelbtas Lietuvos metų knyga. Nestebina, ar ne?

Pirmasis tomas buvo sėkmingas. Antrasis tą sėkmę užtvirtino. Sunku nusakyti, kaip nekantriai skaitytojai laukė trečiosios dalies, kuri pasirodė 2014-tais metais. „Silva Rerum III“ tęsia Norvaišų šeimos sagą. Skaitytojai keliauja į XVIII amžiaus vidurį, kur Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę silpnino intrigos bei korupcija. Pirmasis romano leidimas dingo per kelias dienas. Iš karto bestseleriu tapusi “Silva rerum III“ pirmose perkamiausių knygų sąrašų vietose karaliavo bent pusę metų.

Tetralogiją vainikuoja paskutinė, 2016-tais metais išleista „Silva Rerum IV“. Istorija pasikartojo – pirmas tiražas išpirktas per kelias dienas.

Drąsiai galima teigti, kad Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva Rerum“ yra vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių lietuvių literatūroje. Tačiau sėkmės rašytoja susilaukė ir kaimyninėse šalyse. „Silva Rerum“ išversta į latvių bei lenkų kalbas. Štai Latvijoje skaitytojai romaną išrinko viena iš 100 visų laikų mėgstamiausių latvių knygų. Solidu ir, regis, daugiau jokiam lietuvių autoriui tokia sėkmė dar nenusišypsojo.

Lenkijoje „Silva Rerum“ vadinama sensacija iš Lietuvos. Ją palankiai įvertino Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk ir 2015-tais metais romanas pateko į Centrinės Europos Literatūros premijos „Angelus“ finalą.

Vilniaus turizmo informacijos centras netgi organizavo ekskursijas parengtas pagal „Silva Rerum“ romanus. Maršrutus sudaryti padėjo pati autorė.

 

„Danielius Dalba ir kitos istorijos“ – kitokia Kristina Sabaliauskaitė

Tarp antrosios ir trečiosios „Silva Rerum“ dalių, 2012-tais metais, buvo išleistas novelių ir apsakymų rinkinys „Danielius Dalba ir kitos istorijos“. Pavadinsiu autorę tikra chuligane! Juk labiau įprasta, kad debiutuojantys rašytojai iš pradžių pabando kurti trumpesnes istorijas. Išleidžia novelių rinkinius, atsikvepia, apsidairo ir jei sulaukia vieno kito pagyrimo, bando rašyti romaną. O štai Kristina jau padovanojusi du romanus ir ne bet kokius, o tapusius metų knygomis bei visų laikų bestseleriais, ėmė ir išleido trumpų istorijų žanro knygą.

Jau pripratę prie istoriniuose romanuose matyto braižo, skaitytojai susidūrė su kitokia Kristina Sabaliauskaite. „Silva Rerum“ sakiniai būdavo itin ilgi ir galėjo tęstis per pusę puslapio. Autorė nenaudojo ir tiesioginės kalbos.

Knyga „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ kupina kasdieniškų dialogų bei gatvių slengo. Kūrinius vienija Vilnius. Kristina Sabaliauskaitė apie jį kalba daug. Novelėse ir apsakymuose Vilnius visoks – lenkų, žydų, lietuvių, sovietų.

Noriu pasiūlyti du tekstus. Vilniaus įvaizdį savo apžvalgoje „Apie vilniaus įvaizdį Kristinos Sabaliauskaitės knygoje „Danielius Salba ir kitos istorijos“ (Bernardinai.lt) nagrinėja Kristina Tamelytė. Rekomenduoju! O kokius žaidimus su skaitytojais žaidžia autorė savo recenzijoje „Kristinos Sabaliauskaitės „Danielius Dalba & kitos istorijos“ – nuo baroko į šiuos laikus“ atskleidė Audrius Ožalas (15min).

„Danielius Dalba ir kitos istorijos“ pradėjo tradiciją knygose rašyti gyvaisiais dialektais ir gyvąja kalba, per daug nesibaiminant piktai pro akinių viršų žiūrinčios kalbos komisijos.

 

Kristina Sabaliauskaitė „Petro Imperatorė“ – naujas požiūris į pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I gyvenimą

2008-tų metų gale pasirodžiusi „Silva Rerum“ skaitytojams galėjo patikti, galėjo ir nesulaukti dėmesio. Juk negali iš anksto žinoti. Tačiau knyga tapo fenomenu, autorė – literatūrine sensacija.

Krūva apdovanojimų, dešimtys tūkstančių knygų kopijų, palankūs skaitytojų ir kritikų atsiliepimai kartelę kitoms knygoms užkėlė iki dangaus. Bet kuriam kitam autoriui būtų nedrąsu leisti naują knygą. Bet gi jau minėjau, kad Kristina Sabaliauskaitė nesirūpina ar jos kūrinys atitinka kažkieno lūkesčius. Ir puiku, nes turim naują bestselerį – romaną „Petro Imperatorė“.

Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Petro Imperatorė“ pasakoja apie iš Lietuvos kilusią Martą Heleną Skowronską – Rusijos imperatoriaus Petro I žmoną. Marta Helena Skowronska, arba imperatorienė Jekaterina I, prieš mirtį pasakoja apie savo santuoką ir kultūrinį Rytų bei Vakarų susidūrimą.

Petro I žmonos istorija Kristiną Sabaliauskaitę sudomino dar tada, kai ji rašė „Silva Rerum II“. Tuomet archyvuose atkapstyta informacija virto išskirtine istorija.

Savo stiliumi knyga „Petro imperatorė“ nepanaši į „Silva rerum“. Čia netrūksta dialogų, o ir pasakojimas parašytas pirmu asmeniu. Norintiems daugiau sužinoti apie knygos gimimo aplinkybes, bei kas nulėmė jos stilių, aš rekomenduoju Audriaus Ožalo rengtą interviu „Knygą apie Petrą I ir jo lietuvę žmoną išleisianti K.Sabaliauskaitė: „Labiausiai nustebino brutalumas: santykių, mentaliteto“ (15min.lt).

2019-tais metais išleistas romanas „Petro Imperatorė“ tapo bestseleriu dar neišvažiavęs pro spaustuvės duris. Pirmasis tiražas parduotas išankstinėje prekyboje, antrasis kartojo „Silva Rerum“ istoriją ir išparduotas per pirmas prekybos dienas. Galiu paliudyti, kad tuo laikotarpiu knygos viršelį buvo galima pamatyti kas antroje socialinių tinklų žinutėje. Per pusmetį leidykla turėjo daryti dar kelis naujo tiražo užsakymus.

2019-tais metais kilo skandalas, kuomet Kristinos Sabaliauskaitės „Petro Imperatorė“ nebuvo įtraukta į Metų knygos rinkimus. Komisijos argumentai skambėjo ne itin įtikinamai. Vieni nariai sakė, kad knygoje per daug vulgarumo, antri įžvelgė Vakarų ir Rytų supriešinimą, treti teigė, jog negali vertinti kūrinio, nes tai yra tik pirmoji dalis. Iš šalies atrodė, kad Kristina Sabaliauskaitė šiam kipišui liko abejinga ir tik gūžčiojo pečiais. Juk vistiek skaitytojai žinojo, kad „Petro Imperatorė“ yra nugalėtoja jų širdyse.

Romanas „Petro Imperatorė“ be apdovanojimo neliko. Portalas 15min.lt trečią kartą organizuotuose metų knygos rinkimuose paskelbė romaną geriausia lietuvių autorių grožinės literatūros knyga. Na, o palankiai kūrinį įvertinę skaitytojai nekantriai laukia ir antros dalies.

 

Pabaigai

Kristina Sabaliauskaitė lietuvių literatūros padangėje šviečia ryškiausiai. Visos jos knygos fenomenaliai populiarios bei įrodo, kad net ir savo mažoje šalyje galime turėti bestselerius parduodamus dešimtatūkstantiniais tiražais. Kristina Sabaliauskaitė atgaivino istorinio romano žanrą. Ji nebijo įvairių kalbos formų, keiksmažodžių, dialektų. Stebina skaitytojus keisdama stilių ir vistiek išlikdama patraukli ir mylima.

Galiu lažintis, kad vos tik pasirodys nauja „Petro Imperatorės“ dalis, ji ir vėl pakartos, o gal net ir pagerins, pardavimo rekordus. Laukiat?