Ko nežinome apie savo tėvus…

Visai nieko nesitikėjau, o knyga ėmė ir išgelbėjo mane nuo visiško karantininio bloko, kankinusio jau porą savaičių! Valio! Pasirodo, lietuviškai prileista daug Link knygų, čia tik aš nieko apie ją nebuvau girdėjusi. Tai netrukus, manau imsiuos ir jų.

Nepasakyčiau, kad siužetas kažkuo ypač išskirtinis, nėra kvapą gniaužiančių, vemt tampančių žudynių (kaip Carter ar Slaughter knygose), nėra ir tos žlugdančios juodos tamsos (khm, skandinavai, khmm), o tiesiog šauniai sudėtas, veiksmo kupinas detektyvas su policininkais, blogiečiais, paslaptimis, praeities šmėklomis – whole 9 yards!

Keitė, nevykelė, dirbanti Skotland Jardo policininke, grįžta į savo vaikystės miestą, kur žiauriai nužudytas jos tėvas – policininkas. Jo nužudymą narplioja vietinė policija, bet mergina įsitraukia į tyrimą ir, aišku, paaiškėja, kad nei ji, nei niekas nė nenutuokė, kokių paslapčių turėjo tėvukas.

Kas faina:
+ Kelios siužetinės linijos, kurios nebuvo akivaizdžiai susijusios ir, bet, o visos vienodai įdomios! Tas man retai pasitaiko.
+ Labai ilgai neatspėjau, kas čia kaip, tik į pabaigą, kai autorė jau ėmė mėtyt aiškesnes užuominas. Ir man patiko kaip išsirišo.
+ Daug veikėjų, visi daugmaž įdomūs, iš tų kur „love to hate“ tipažo.

Kas nefaina (ir dėl ko ne penkios *):
– Klišės: geriantis policininkas: KIEK GALIMA? Liūdna mergina, kuri vis nenori valgyti arba pamiršta pavalgyti (mane asmeniškai žeidžia tas ne(pri)valgymo kultas knygose, nes pati labai mėgstu pavalgyt 😀 ), ėjimas į tamsą, kurioje tyko žudikas, prieš tai niekam nepaskambinus pranešti kur esi.
– Vertimas: nors vertė žinomas ir geras vertėjas, manau, jis labai skubėjo, o ir redaktorius turbūt nelabai atidžiai redagavo. Daug sustabarėjusių, nelogiškų, pažodinių sakinių. Nuvylė. Be to, nuolat vartojamas žodis invalidas (apibūdinti tiek protiškai, tiek fiziškai sergančiam), tai nuo jo mane purtė. Na, bet tiek to. Čia gal mano profesinė manija, ieškoti klaidų tekstuose.