Knygų savaitė: „Nerkime į knygas, jose atsiveria pasaulis“

Galbūt pandemija ir sustabdė ne vieną spektaklį, koncertą ar festivalį, tačiau tuo pat metu, negalima skųstis, kuomet šis periodas atnešė ir naujų renginių iniciatyvų. Viena tokių šiais metais tapo „Knygų savaitė“, tad vasario 22-28 dienomis, be labiausiai žinomos „Knygų mugės“, knygų mylėtojai sulauks dar vienos šventės!

„Knygų savaitės“ metu, visą savaitę įvairiose platformose – nuo televizijos eterio iki naujienų portalų ir socialinių tinklų – vyks diskusijos apie literatūrą, naujų ir skaitytojų itin laukiamų knygų pristatymai bei kiti renginiai. Su Lietuvos skaitytojais bendraus dar mūsų šalyje nesilankę pasaulinio garso autoriai, o tai skatina pasidžiaugti faktu, kad pandemijos laikotarpiu bendravimas internetu tapo tokia įprasta visų žmonių kasdienybe – video skambučiais galima bendrauti su žymiais rašytojais, kuomet galimai jie niekada nė nesvarstytų atvykti į Lietuvą.

„Knygų savaitė“ žada būti įkvėpimo, susitikimų ir žinių pilna savaitė visiems skaitantiems, rašantiems ir mylintiems knygas, o kadangi savaitė praturtinta itin įvairia programa, šiame straipsnyje apžvelgsiu keletą „Knygų savaitės“ renginių. „Nerkime į knygas, jose atsiveria pasaulis“ – toks „Knygų savaitės“ šūkis, tad drauge su juo kviečiu pasinerti į renginio programą.

 

Keliai, kurie veda į Romą (vasario 22 – 28 d., LRT mediateka)

Giedrės Jankevičiūtės ir Julijos Rėklaitės knyga „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ pasirodė dar šiais metais. Tai pokalbiai su Romoje gyvenančiais bei ją gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis. Knygoje nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas. LRT mediatekoje patalpintoje diskusijoje knygos autorės bei diskusiją moderuojanti kuratorė ir keliautoja Laima Kreivytė bando atsakyti į klausimus „Ar tikrai visi keliai veda į Romą?“ bei „Kur vaikštinėti po Amžinąjį miestą?“.

 

Radijo laida „Ekspertai pataria“: Matthew Walker knygos „Kodėl mes miegame“ pristatymas (vasario 23 d., 11:05 val. arba 18:30 val., Žinių radijas)

Turbūt jau ne vienas girdėjo apie Matthew Walker knygą „Why We Sleep“, ją skaitė ar net paguldė savo lentynoje. Tuo tarpu mano namuose ši knyga nugulė Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos formatu – lietuviškąja versija „Kodėl mes miegame“. Draugė jau ne kartą dalinosi įdomiais faktais pateiktais šioje knygoje, tad ir aš nekantrauju greitu metu ją perskaityti.

Tuo tarpu „Žinių radijo“ laida „Ekspertai pataria“ pristatys Matthew Walker knygą „Kodėl mes miegame“ „Knygų savaitės“ metu, o gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė aptars miego svarbą žmogaus organizmui, kokią naudą šis malonus ir nieko nekainuojantis užsiėmimas teikia mūsų kasdieniam gyvenimui, kokią įtaką mums daro nemiga ir daug kitų, su miegu susijusių aktualių temų.

Matthew Walker knyga „Kodėl mes miegame“ – apie vieną svarbiausių, tačiau vis dar nepakankamai perprastų ir įsisąmonintų mūsų gyvenimo reiškinių – miegą. Dar visai neseniai mokslas buvo nepajėgus atsakyti į klausimus: kodėl mes miegame, kokią naudą miegas suteikia arba kodėl nemiga sukelia labai sunkių padarinių sveikatai. Palyginti su kitais baziniais gyvenimo poreikiais, miego paskirtis išlieka kur kas mažiau aiški, tad knygoje autorius supažindina su naujausiais mokslo duomenimis.

 

Leidyklos „LAPO“ pokalbis „Kaip humanitarui rasti auditoriją?“ (vasario 22 – 28 d., LRT mediateka)

Nors universitetuose ir mokslo institutuose kasmet nagrinėjama dešimtys intriguojančių, aktualių, suklusti verčiančių temų, tyrimai neretai nugula į stalčius, taip ir nepasiekę platesnės auditorijos. Tačiau tai – nebūtinai taisyklė. Diskusijos metu literatūrologė Jūratė Čerškutė kalbins autores, kurių moksliniai tyrimai tapo ne tik knygomis, bet ir įvykiais Lietuvos kultūriniame lauke.

Į klausimą „Kaip humanitarui rasti auditoriją?“ atsakinės menotyrininkė, Vilniaus muziejaus iniciatorė ir direktorė, knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ autorė Rasa Antanavičiūtė ir architektūros istorikė, knygų „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“, „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“ ir architektūros gidų bendraautorė bei „Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940“ autorė Marija Drėmaitė.

 

Brandus pokalbis apie rimtas istorines temas grafinių romanų pavidalu (vasario 22 – 28 d., LRT mediateka)

Komiksų autorės Miglės Anušauskaitės, VU TSPMI profesorės Natalijos Arlauskaitės ir žurnalistės, komiksų skaitytojos Gerūtos Griniūtės pokalbio dėmesio centre – Noros Krug knygos „Heimat“ lietuviškas vertimas. Vokiečių iliustratorė ir rašytoja Nora Krug kūrė „Heimat“ siekdama suprasti, ką reiškia turėti senelius vokiečius, kurie galėjo būti prisidėję prie nacių režimo žiaurumų. Autorė apklausė holokaustą išgyvenusiuosius, ištyrė Karlsrūhės ir aplinkinių miestelių istorijos archyvus, surinko faktus apie savo šeimą ir jų kaimynus, tad pokalbio metu bus aptariamos rimtos istorinės temos, nugulę grafinės novelės pavidalu.

 

Pokalbis „Moterų galia keisti pasaulį“ (vasario 22 – 26 d., LRT mediateka)

Lygių Galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė ir lyčių studijų ekspertas Donatas Paulauskas kalbės apie Melindos Gates „Pakilimas. Moterų galia keisti pasaulį“, Isabel Allende „Mano sielos moterys“ bei Hillary R. ir Chelsea Clinton „Istorijos apie moteris, pralenkusias laikmetį“ knygas. Neabejotinai diskusija verta kiekvieno lyčių teisėms ar feminizmo idėjoms pritariančio asmens dėmesio!

 

Pokalbis „Kodėl svarbu skaityti?“ (vasario 22 – 26 d., LRT mediateka)

Tikiu, kad kiekvienam, skaitančiam šį straipsnį, klausimas „Kodėl svarbu skaityti?“ vargu ar kyla. Visgi iš diskusijos pavadinimo galima tikėtis, jog atsakymai į šį klausimą pradžiugins įdomiais faktais apie skaitymo vertę, o jais tarpusavyje dalinsis Austėja Landsbergienė, Eglė Baliutavičiūtė, Monika Skerytė-Kazlauskienė, Evelina Daciūtė bei Selemonas Paltanavičius.

 

Gintaro Grajausko knygos „Kaip viskas buvo“, serija „Gyvoji poezija“, pristatymas (vasario 22 – 26d., LRT mediateka)

„Aš pasislepiu nuo tavęs ir taip tyčia manęs nėra tu mane surandi ir taip tyčia abudu gyvenam“ – dar dabar prisimenu šias, kažkadaise skaitovų konkurse deklamuotas, Gintaro Grajausko eilutes iš eilėraščio „Taip tyčia“. Taip pat visai neseniai teko klausytis vieno iš Grajausko įgarsintų jo paties eilėraščių, o „Gyvosios poezijos“ knygų serija tuo ir puiki, kad eiles galima ne tik skaityti patiems, bet ir diske išgirsti kaip jos deklamuojamos autorių ar kitų, jas įgarsinusių asmenų.

Gintaro Grajausko knygos „Kaip viskas buvo“ pristatyme dalyvaus pats autorius, literatūros kritikė, poetė Virginija Cibarauskė ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, knygų autorius Gytis Vaškelis.

 

Diskusija „Kaip sudominti istorija. Apie Harari komiksą „Sapiens“ (vasario 22 – 26 d., LRT mediateka)

Jei neatsiliekate nuo, pavadinkime, „skaitymo tendencijų“, turbūt tikrai spėjote perskaityti bent vieną iš Izraelio intelektualo, istoriko Yuval Harari knygų. Visgi ar žinojote, kad bene labiausiai izraelietį išgarsinusi knyga „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ yra išleista komikso pavidalu? Jei ne, tuomet ši diskusija gali tapti puikia priežastimi susipažinti su leidyklos išleistu istoriniu komiksu.

„Sapiens. Žmonijos gimimas. Istorinis komiksas“ – sąmoju ir humoru kibirkščiuojanti knyga ir spalvingi jos veikėjai patrauks net tuos, kurie pernelyg nesidomi mokslu ir istorija. Diskusiją apie šią knygą ir klausimą „Kaip sudominti istorija?“ moderuoja istorikas, laidų vedėjas Aurimas Švedas, o joje dalyvaus komiksų dailininkė Miglė Anušauskaitė ir kultūros politikos tyrinėtoja ir menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė.

 

Vladimiro Tarasovo autobiografinės knygos „Būgnininko dienoraščiai“ pristatymas (vasario 22 – 26 d., LRT mediateka)

Mėgstančių ne tik skaityti, bet ir muzikuoti, akys turėtų krypti į šį renginį. Vladimiras Tarasovas – rusų kilmės Lietuvos džiazo muzikantas, visame pasaulyje garsus perkusininkas, improvizacijų meistras. Vos keturiolikos jis jau grojo džiazą Archangelsko pasilinksminimo vietose bei dramos teatre, dvidešimties persikraustė į Vilnių ir šiandien yra vienas žinomiausių atlikėjų ne tik mūsų šalyje, bet ir toli už jos ribų.

Savo patirtį autorius aprašė atsiminimų knygoje „Būgnininko dienoraščiai“, o „Knygų savaitės“ metu pats ir pristatys šį, ne kaip jam įprastai muzikinį, bet literatūrinį kūrinį. Šioje netradicinio dienoraščio žanro knygoje gausu fotografijų, iliustruojančių Vladimiro Tarasovo mintis, o tekstas, kaip ir muzikinė autoriaus kūryba, – tikras džiazas.

 

Czesławui Miłoszui 110: „Poetinio traktato“ dviem Miłoszo kalbomis pristatymas (vasario 22 – 26 d., LRT mediateka)

Šiemet minimos 110-osios, vienintelio iš Lietuvos kilusio Nobelio literatūros premijos laureato Czesławo Miłoszo, gimimo metinės. Jubiliejiniams metams išleistas dvikalbis jo magnum opus „Poetinis traktatas“ su išsamiais jo paties  komentarais, tad kaip kad ir lipant Česlovo Milošo laiptais Vilniuje bei skaitant jo eiles ir lenkiškai, ir lietuviškai, taip pat tai bus galima padaryti ir šioje knygoje.

„Poetinis traktatas“ – itin kietas riešutėlis vertėjui, gal todėl tai pirmas šio veikalo vertimas į lietuvių kalbą, tad knygos pristatyme dalyvaus šios knygos vertėjas prof. Tomas Venclova, o taip pat Cz. Miłoszo kūrybos tyrinėtojai literatūrologas, dr. Mindaugas Kvietkauskas ir prof. Aleksander Fiut (Krokuva).

 

Bičiulių „susitikimas“ dvikalbėje rinktinėje: 14 Josifo Brodskio eilėraščių ir 14 Tomo Venclovos vertimų (vasario 22 – 26 d., LRT mediateka)

Vertėjo, profesoriaus Tomo Venclovos gabumais galima neabejoti. Jei jis įveikė aukščiau minėtąjį Czesławo Miłoszo „Poezijos traktatą“, jis taip pat pasidarbavo ir versdamas Josifo Brodskio poezijos rinktinę „14 eilėraščių“, kurioje Brodskio eilės pateikiamos rusų ir lietuvių kalbomis.

Josifas Brodskis (1940–1996) – Nobelio literatūros premijos laureatas, neabejotinai garsiausias XX a. antros pusės rusų poetas, be kita ko, turėjęs nemažai ryšių su Lietuva. Vertėjas Tomas Venclova – geras Brodskio bičiulis, tad dvikalbė knyga „14 eilėraščių“ – tarsi judviejų pokalbis, prasidėjęs tolimaisiais 1966 m. ir besitęsiantis lig šiolei.

Rinktinės pristatyme bus aptariam šio išskirtinio poetų dialogo temos bei jų istoriniai kontekstai. Taip pat Rolandas Rastauskas (balsas) su Arkadijumi Gotesmanu (perkusija) įskaitys šios Brodskio rinktinės eilėraščius lietuvių kalba, o be Tomo Venclovos, pokalbyje dalyvaus ir literatūrologė dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė.

 

Protmūšis knygų mylėtojams su leidyklų įsteigtais prizais (vasario 28d., 13 val.)

Vienas iš uždaromųjų „Knygų savaitės“ renginių – booklovers.lt organizuojamas protų mūšis, skirtas visiems, kurie skaito knygas ir bent šiek tiek domisi literatūros pasauliu. Protmūšiui įgyvendinti, į pagalbą bus pasitelkiama „Kahoot“ programėlė, tad dalyvauti bus patogiausia, jeigu turėsite šalia du įrenginius – pavyzdžiui, kompiuterį, per kurį stebėsite transliaciją ir išmanųjį telefoną, kuriame galėsite naudoti „Kahoot“ programėlę. Na, o nugalėtojų, kaip ir pridera, laukia organizatorių įsteigti prizai.

Be visų šių, mano galva, labiausiai dėmesio vertų „Knygų savaitės“ renginių internete, taip pat vertėtų atkreipti dėmesį ir į Vilniaus savivaldybės inicijuojamo projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ siūlomus pasivaikščiojimų maršrutus, tokius kaip „Literatūrinis Vilnius“, „Vilniaus geto knygnešiai“ ar netgi muzika pripildytas ir pagal Ričardo Gavelio romaną parengtas „Vilniaus pokerio“ maršrutas. Te šie maršrutai būna trumpa atgaiva jūsų, į knygas ir ekranus, žvelgiančioms akims!