Knyga virtusi sėkmingu serialu: manija tapusi meilė ir žavusis persekiotojas

Apie šitą knygą kalbant, tiesiog negaliu nekalbėti ir apie serialą, kurį pažiūrėjom, vos tik jis „Netflix“ atsirado. Serialas tuo pačiu pavadinimu, veikėjus matot ant knygos viršelio ir šitas serialas buvo vienas labiausiai įtraukusių, pavergusių, apžavėjusių ir prikausčiusių serialų. Kol kas yra tik vienas sezonas (mėnesio pabaigoje jau sulauksim antrojo), bet ir to vieno užteko, kad atiduočiau jam savo širdį ir garsiai rekomenduočiau visiems ir kiekvienam. Vaidyba – nereali, veiksmo – per akis, juodo humoro – o, taip!!! Pagrindinį aktorių parinkęs žmogus išvis turi gauti atskirą premiją, nes jo tiko viskas: ir balsas, ir veidas, ir charakteris, ir tokia keista aura, ir toks gražus, bet tamsiai bauginantis žvilgsnis. Ech… Koka geras serialas!!!  Tad ir knygos laukiau visa širdim! Juk pirma (užsienio kalba, aišku) atsirado šitas trileris, ir tik paskui virto „Netflix“ perlu. Pradėjau  skaityt knygą ir pabaigiau per dieną. Prieš kalbant apie įspūdžius, trumpai papasakosiu, kas ten per siužetas. Gal dar yra laimingųjų, nemačiusių ekranizacijos.

Džo Goldbergas dirba netinkliniame, sename, mažame, tačiau specifinę aurą turinčiame knygyne. Jis dievina geras knygas, nuo vaikystės augo jų apsuptas ir moka žmones vertinti pagal jų skaitinių pasirinkimus. Kartą į knygyną įžengia gražuolė ir ilgai dairosi tarp lentynų, išrinkusi kelias knygas prie kasos aparato kiek paflirtuoja su Džo, atsiskaito kortele ir išeina. Tačiau Džo nuskaito nuo kortelės jos vardą ir pavardę. Gvineverė Bek. Bekė. Įvedęs jos vardą į įvairias socialines paskyras, sužino daugiau nei tikėjosi: kur mergina lankosi, ką mąsto, ką jaučia, kas jos draugai, ko ji nori iš gyvenimo… Tinkluose Bekė nėra atsargi, bet tai tik papildomos kortos vaikino rankose. Jis ima lankytis tose pačiose vietose, „netikėtai“ vis su ja susiduria ir užmezga ryšį. Tampa jai artimu. tačiau Džo nori tapti artimiausiu. Mylimiausiu. Vieninteliu. Ir šiam tikslui ima trukdyti kiti Bekei artimi žmonės. Džo nesunku juos pašalinti. Juk jis žino, kad geriausia kas Bekei galėjo nutikti jau nutiko. Jis. O visa kita – visiškai nesvarbu.

Kas matėt serialą, tai iškart pasakysiu – knygoje nėra nieko kitaip, nei ten. Viskas, visiškai viskas yra lygiai taip pat. Žiūrint ekranizaciją, mane labiausiai žavėjo tai, jog už kameros nuolat girdime Džo mintis. Jis visada kalba pirmuoju asmeniu, o dažnai kreipiasi į Bekę ir kalba antruoju. Tai iškart ir labai akivaizdžiai parodo, jog sąžiningai – viskas ką jis daro yra iš apsėdimo šia mergina. Viskas dėl jos, kiekviena jo minutė ir net menkiausias poelgis. Tai knygoje lygiai taip pat: koja kojon einame su Džo, sekame jo maniakiškas mintis ir į smegenis įsiėdusią Bekę. Dar vienas dalykas, kuris knygą daro unikalia ir yra pats Džo. Jis žavus! Taip, jis  žavus, nors nesibaimina ir sekioti, ir žudyti, ir manipuliuoti. Kai pažiūrėjau serialą pasakiau: „Jam nebūtų reikėję daryti nė vieno purvino darbo ir jis galėtų turėt pačią geriausią merginą.“ Mane tai tikrai būtų suviliojęs.  Jūs paklausykit! Jis dirba knygyne, myli knygas, vertina gerą literatūrą (Knygoje jis nuolat mini mėgstamus savo rašytojus, jų knygas ir aš alpau dėl jo tose vietose :D) nuoširdžiai atsiduoda santykiams (na, atmeskim tą apsėdimą…), jam RŪPI jausmai, jis gražus ir turi gerą humoro jausmą. Tokį gerą, kad vien jo monologus galėčiau skaityt. Kas to nenori??? Bet taip, jis turi savo tamsiąją pusę. Jis laikomas knygos blogiuku, bet iš tikrųjų tu jį slapta palaikai ir tau jis patinka. Tuo tarpu Bekė, kuri pagal idealų planą yra auka ir turėtų būti gerietė, erzina tiesiog viskuo. Ji nevalyva, pasileidusi, per daug geria, naudojasi savo išvaizda, neranda vietos gyvenime ir, jei sąžiningai, jos net neieško, o tiesiog plaukia per jį vis verkdama, kaip jai viskas sunku. Tiesiog gaila, kad toks vaikinas kaip Džo aukoja tiek laiko ir dėmesio tokiai vištai. Supratot apie ką aš? Autorė labai smagiai žaidžia įsisenėjusiais vaidmenimis ir labai talentingai juos apkeičia: tau patinka žudikas, bet tu ir aukos nemėgsti. Puiku! Tačiau viskas, ką dabar aptariau, tinka tiek knygai, tiek serialui. Pakalbėkim konkrečiau apie knygą. Deja, turiu pasakyti, kad ekranizacija mėgavausi labiau. Nors, tiesą pasakius, buvo ir sunku atskirti vieną nuo kito. Skaitydama nuolat girdėjau aktoriaus balsą, mačiau jo manieras ir knyga jau iš anksto buvo nuspalvinta numatytomis spalvomis. Vietomis toks unikalus veiksmas atrodė sausokas, per daug aprašinėjimų, per daug kartojimosi ir, kas mane nustebino – aš žinojau pabaigą, juk ją mačiau – bet knygoje ji atrodė užskubėta! Man pačiai labai įdomu būtų buvę vertinti ir skaityti prieš pamatant serialą. Kai pastarasis toks geras, labai sunku apsimesti, kad jis skaitymo neliečia. Labai liečia ir nebėgu nuo to, yra kaip yra. Tačiau JEIGU vis dėl to nebūčiau mačiusi ekranizacijos, vis tiek būčiau įsimylėjusi Džo, bet davusi trileriui tris žvaigždutes iš penkių. Neblogas, su tikrai gerom mintim ir idėjom, bet iki galo neišpildytas trileris. Išpildė „Netflix“ ir dėkoju jam už tai!