Keliauju knygomis po Jungtines Amerikos Valstijas

Turbūt drąsiai galima teigti, jog kelionės yra daugelio iš mūsų aistra, mėgstama veikla ir hobis. Ir visai nesvarbu, kokios jos būtų – ar tai trumpa kelionė savaitgaliui Lietuvoje, ar tai visas suplanuotas didžiulis nuotykis visai kitame žemyne.

Kelionės yra puikios dėl kelių aspektų. Visų pirma, tai puikus pasirinkimas, norintiems atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienybės. Jos taip pat praplečia mūsų akiračius, turime galimybę susipažinti su mums svetimomis kultūromis ir tradicijomis. Kelioniu metu galime susidraugauti su įvairiais žmonėmis ar netgi patikrinti savo užsienio kalbų įgūdžius.

Tačiau dabar dėl pasaulyje siaučiančio viruso šio malonumo tenka atsisakyti, o noras išvykti vis auga ir stiprėja kiekvieną dieną. Tad į pagalbą visada galime pasitelkti kelionių knygas! Bent jų pagalba galime nusikelti į kitus pasaulio kampelius, įsivaizduoti naujus kraštovaizdžius, įsilieti į vietinių gyvenimą.

Man pavyko išrinkti kelių knygų sąrašą, kuris nukels mus į daugelio laikomą svajonių šalį – Jungtines Amerikos Valstijas. Net 50 didžiulių valstijų, kurios yra tokios skirtingos: paplūdimiai ir kalnai, beprotiški karščiai ir siautulingos pūgos, prerijos, gamta ir dangoraižių labirintai… Net sunku išsirinkti, nuo ko pradėti.

Taigi, čiupkite bet kurią knygą, kurią rekomenduoju žemiau pateiktame sąraše, ir bent mintimis nusikelkite į Ameriką ir jos platybes, pasinerkite į stulbinančios istorijos siužetą.

 

Lisa Gardner „Myliu dar labiau“

Kas per ramiai gyvenate ir pasiilgote įtampos bei šiurpuliukų, bet nenorite kelti kojos iš šiltos lovos ar tinginio atostogų, tuomet ši knyga kaip tik jums! Adrenalinas čia tik ir liejasi į kraują tiesiai per antinksčių žievę! Suprask, nebus laiko nei miegoti, nei valgyti! Niekaip negalėjau knygos paleisti iš rankų ir per porą prisėdimų tiesiog prarijau.

Atrodo kaip paprastas nusikaltimas. Pareigūnė Tesa Leoni neapsikentusi vyro smurto jį nušovė. Sumušimai, nubrozdinimai, žaizdos ant moters kūno patvirtina, kad ji gynėsi. Tačiau kur dingo jų šešiametė dukra? O kad intrigos būtų daugiau, bylą pradeda tirti seni meilužiai – detektyvė Didi Voran ir Bobis Dodžas. Sekdami bylos pėdsakais jie kiekviename žingsnyje susiduria su naujais iššūkiais, svarbiomis detalėmis ir paslaptimis.

Tokį skanų detektyvą jau senokai buvau skaičiusi. Viskas  jame man patiko, niekas ne erzino, netgi ašarėlė pabaigoje nuriedėjo, buvo vietų, kur galėjau ir pakikenti. Idealiai subalansuotas kūrinys. Gurmaniškas trileris be didelių šlykštybių, siaubo ar iškrypimų. Viskas apgalvota iki smulkmenų, subtilu, labai tikroviška. Nenuostabu, nes ši knyga ne tik autorės fantazijos vaisius, bet ir didelio tiriamojo darbo pareikalavęs kūrinys. Lisa Gardner rašydama šį detektyvą konsultavosi su teisėjais, advokatais, kinologais bei policijos pareigūnais. Atliko tiriamąjį darbą Tenesio universitete „Lavonų fermoje“, kur aiškinosi kaip iš menkų detalių sudėlioti visą nusikaltimo vaizdą, suprasti visumą iš smulkmenų.

 

Patricia Highsmith „Kerol“

„Kiekvienas suaugęs žmogus turi paslapčių.”

Keista knyga, bet gerąja prasme. Niekaip manęs nepaleidžia. Negaliu liautis apie ją galvoti. Nors jau keli mėnesiai kai ji perskaityta ir, atrodo, mintys sudėliotos į stalčiukus, bet joje tiek daug temų, kurios aktualios šiandienos diskusijai apie žmogaus teises, visuomenės požiūrį į homoseksualius asmenis bei moteris.

Nors knyga parašyta prieš 70 metų ir veiksmas vyksta Amerikoje, bet toks jausmas, kad visuomenė ir jos požiūris pasiskolinti iš dabartinės Lietuvos. Tai kaip čia išeina, kad pas mus dar tik gūdūs penkiasdešimtieji?

Pirmą kartą romanas pasirodė 1952 metais ir buvo įvertintas kaip „romanas apie visuomenėje draudžiamą meilę“. Dviejų moterų meilę, meilę kaip apsėdimą. Įdomu, kad kūrinys pagrįstas tikru nutikimu iš autorės gyvenimo. Jo pagrindą rašytoja sudėliojo sirgdama vėjaraupiais, karščiuodama, bet anot jos – karštis tik skatina vaizduotę. Tai jaudinantis pasakojimas apie teatro scenografės Terezos Belivet dramą.

Tereza laikinai įsidarbina didelėje universalinėje parduotuvėje, kur netikėtai susipažįsta su aukštuomenės dama – Kerol Eird. Jauna mergina pasijunta tiesiog apžavėta šios kerinčios moters. Kerol santuoka ima byrėti, o Tereza nebegali pakęsti įsipareigojimų darbdaviui ir draugams. Ir taip jiedvi pamilsta viena kitą ir leidžiasi į kelionę po Ameriką, kur susiduria su visuomenės nepakantumu ir artimiausių žmonių žiaurumu.

Man šis romanas patiko savo gilumu, ne veltui jis priskiriamas svajonių knygų „Indigo” serijai. Jame nėra nieko paviršutiniško, banalaus ar neapgalvoto. Nors pradžia atrodo tarsi
skaidyta ir sukonstruota iš mažų dėlionės dalelių, knygos vidurys man pasirodė kiek ištęstas ir nuobodokas. Kiek sunku buvo pajausti pagrindines knygos veikėjas. Bet pabaiga viską atpirko – ji nuostabi, ne veltui tai kultinė klasika. Kaip aš norėčiau, kad mes suprastume, kad meilė yra meilė ir visi žmonės turi teisę ją jausti.

 

Lauren Groff „Florida“

Destruktyvi motinystė.

Tai dar vienas „Moiros ir Furijos” autorės Lauren Groff kūrinys, kuris tapo tarptautiniu bestseleriu. 2018 m. pateko į prestižinių apdovanojimų  „National Book Awards” ir „Kirkus Prize” finalus.

„Florida” – tai apsakymų rinkinys, kuriame aprašoma žmonių kasdienybė ir patiriami jausmai.Vaizduojamas gaivališkas, gilus, tamsus Floridos gyvenimas. (O aš visada galvojau, kad ten tik saulė, vėjas, palmės ir meilė, o pasirodo nei velnio). Čia siaučia audros, tyko panteros, aligatoriai taikosi krimstelti į kulkšnis, o slidžios, gličios, mirtinai pavojingos gyvatės sugelti paširdžius.

Bet už gyvates čia nuodingesni ir klastingesni tik žmonės, ypač motinos su savo paslaptimis ir prigimtimi. Ir vis dvelkteli tamsa, savidestrukcija, stebimi toksiški tėvų ir vaikų santykiai, bet po nakties išaušta rytas ir nušvinta vilties spindulys. (Kūrinių eiga absoliučiai nenuspėjama).

Šiame brutaliame pasaulyje bando išgyventi labai skirtingi žmonės: bevaikė šeima, motinos palikti vaikai, uragano užklupta ir su savo praeitimi kovojanti jauna moteris, vienišiai, egzistencinę krizę išgyvenanti akademikė. Autorė gana chaotiškai, bet poetiškai pasakoja apie skirtingus likimus, džiaugsmą, neviltį, sieloskančią, vidurius kaustančią baimę, nepasitikėjimą, žmogiškumą. Bet vienaip ar kitaip, visus šiuos apsakymus susieja stipri ir ryžtinga moteris, žmona, motina, kuri pati dažnai pavirsta vaiku.

Kūrinys man labai patiko. Ypač dėl to, kad viskas aptariama iš moters, motinos perspektyvos. Jaučiausi pakankamai artima šioms veikėjoms ir jų mintims. Motinystė tai ne tik gėlytės ir drugeliai. Kartais motinų galvose slepiasi oi kokios tamsios, lipnios ir gašlios mintys. Šis kūrinys arba labai patiks, arba labai nepatiks. Jis tiesiog negali būti vidutinybe.

 

Jeanine Cummins „Amerikos purvas“

Na taip, nors šios knygos veiksmas ir prasideda Meksikoje, tačiau galutinė stotelė joje yra Jungtinės Amerikos Valstijos. O šios knygos neįtraukti į sąrašą tiesiog negaliu, nes ši knyga yra atverianti akis, sužadinanti visus jausmus, verčianti išgyventi kiekvieną jos puslapį.

Iš pat pradžių knygos istorijoje nieko netikėto, atrodo, nėra. Lidija turi savo knygyną, kuriame dirba, jos šeima gyvena įprastą viduriniosios klasės gyvenimą. Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną į jos knygyną įžengia žavingas eruditas Chavjeras, su kuriuo Lidija labai greitai susidraugauja.

Štai čia ir susikerta du pasauliai. Chavjeras, pasirodo, yra naujojo narkotikų kartelio vadeiva, žmogus, kuris turi daug galios ir ryšių Akapulko mieste. O Lidijos vyras kaip tik renka informaciją ir rašo straipsnį apie naująjį ir paslaptingą narkotikų kartelio vadą. Šeimos likimas priklauso nuo to, ar šis straipsnis pasirodys viešumoje, ar ne.

Lidija ir jos aštuonmetis sūnus Luka yra priversti palikti savo namus ir bėgti tolyn, kur jų niekas nesurastų, kur jie galėtų pradėti gyventi iš naujo. Jie tampa bėgliais, tik dar vienais migrantais iš tūkstančių tokio pat likimo žmonių. Jų visų tikslas – pasiekti Ameriką, tačiau kas jų laukia kitoje sienos pusėje? Ir aš išvis jų kas nors laukia?

 

Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“

Kai ši knyga pasirodė prekyboje, iš knygynų ji buvo išgraibstyta taip greitai, kaip dar man nebuvo tekę matyti. O ją perskaičius, tikrai nenustebau, kodėl ši knyga 2019 ir 2020 metais puikavosi perkamiausių knygų viršūnėje.

Tai knyga tiems, kurie nori suartėti su gamta, pastebėti mažiausias detales ir būti sužavėti natūralumo, besikeičiančių metų laikų. Tiks ir tiems, kas pasiilgo romantikos, jausmų karuselės, stiprių personažų. Be to, knygos siužetas pagardinamas netikėta žmogžudyste. O gal tik nelaimingu atsitikimu?

Atokiame, mažame miestelyje, apsuptame nepaliestų pelkių ir gaivališkos gamtos, visi gyventojai stengiasi gyventi miesto ritmu, modernėti ar tiesiog iš čia ištrūkti. Jiems gamta yra visai nereikalinga, jie bando ją išnaikinti, pašalinti iš savo kasdienybės.

O pačiose pelkėse, pasirodo, gyvena nuostabaus grožio Kaja, kuriai vieninteliai namai ir buvo gamtos apsuptis. Palikta visos savo šeimos, ji čia išmoko išgyventi: susirasti maisto, dirbti darže, net užsidirbti iš to, ką jai duoda pati gamta. O kiek dar mažų stebuklų gali pamatyti jos akimis, išgyventi per ją ir su ja. Atrodo, kad net pats pradedi pastebėti nedideles, bet unikalias detales, esančias aplink.

Kajos gyvenime atsiranda vietinis vaikinas Teitas Vokeris, kuris stengiasi padėti jai, moko ją skaityti, padeda rinkti ir plėsti jos žinias, iš kurio sklinda šiluma, pagarba, meilė. Tačiau Kajai nelieka abejingas ir miestelio pažiba Čeisas Endriusas, bet jo asmeninis merginos gyvenimas nei kiek nedomina, jis tik siekia naudos, jam viskas yra tik žaidimas.

Tad kai vėliau netikėtai yra randamas Čeiso Endriuso lavonas, pagrindinė įtariamoji tampa Kaja – miestelio praminta Pelkių Dukra, mergina, kuri yra nesuprasta viso miestelio ir jo žmonių. Bet ar iš tiesų tokį nusikaltimą gali įvykdyti mergina, kuri gyvena pelkėse, kuri yra atitolusi nuo civilizacijos?

 

 Elizabeth Gilbert „Merginų miestas“

Dar viena nuostabi kelionė po Jungtines Amerijos valstijas. Jeigu jus domina Brodvėjaus blizgesys ir skurdas, tada ši kelionė kaip tik jums.

Knygos pasakotoja 90-ies metų moteris Viviana, kuri laiško forma aprašo savo gyvenimo prisiminimus moteriai, vardu Andžela. O Andžela savo ruožtu nori sužinoti, kaip Viviana susipažino su jos tėvu.

Pirmojoje knygos dalyje Viviana prisimena save kaip pašėlusią, gyvenimu besimėgaujančią devyniolikmetę. Ji nepaklūsta tėvų taisyklėms, nuvilia artimuosius, džiaugiasi atradusi seksą ir malonumą būti savimi. Veiksmas vyksta ypatingajame Niujorke, Amerikoje, kur karaliauja bohema, šou merginos ir paviršutinis spindesys. Ši dalis man pasirodė nuobodi, kiek lėkštoka, trūko veiksmo.

Antrojoje knygos dalyje Viviana subrendusi moteris, kuri žino, ko nori. Nors jos gyvenimas klostosi visai kitaip nei tuometinei visuomenei priimtina, ji jaučiasi laiminga ir mylima, nors kiekviename žingsnyje tenka kovoti su stereotipais ir įrodinėti, kiek gali moteris. Šios, vyresnės Vivianos, mintys man buvo labai įdomios ir priimtinos.

Knygoje labai įdomūs ir svarbūs antraeiliai veikėjai. Žavingas vilioklis dėdė, dviejų mylinčių, tvirtų ir pasiaukojančių moterų šeima, nesupratingi tėvai, pašėlę draugai ir t.t. Taip pat užburia atmosfera: teatras, Brodvėjus, Niujorkas, Amerika. Įdomus istorinis kontekstas: Antrasis Pasaulinis karas, pokaris.

Knyga man patiko, bet dėl pirmos dalies ištęstumo ir paviršutinio blizgesio paliko dvejopus jausmus. Patiko sprendžiamos socialinės dilemos, moterų emancipacijos nuojauta, nagrinėjamas požiūris į jaunas merginas, lesbietes, bevaikes moteris, keistuoles. Antroji knygos dalis, kurioje kalba subrendusi, savimi tikinti, žinanti ko nori iš gyvenimo moteris man patiko daug labiau. Nors galvoje vis sukosi mintis, ar tikrai antroji dalis būtų tokia įtaigi ir įdomi be pirmosios dalies blizgesio?

 

Tikiuosi, kad keliauti po Jungines Amerikos Valstijas kartu su manimi ir puikiomis knygomis Jums patiks.

Dar kelios knygos, kurių istorijos ir veiksmas plėtojasi Amerikoje: Mary Beth Keane „Šiltinė“, Justine Larbalestier „Mano sesuo Roza“, Harper Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“.