Knygų aprašymai, apžvalgos, recenzijos

Apie literatūrą tėvams galėčiau kalbėti ir kalbėti.  Dar prieš Timuko gimimą ėmiau skaityti įvairias su vaikų ugdymu ir psichologija susijusias knygas. Ši tema labai įtraukė. Kai kurios knygos buvo puikios, bet skaitėsi labai sunkiai, o buvo ir tokių, kurias skaityti ypač lengva, bet perskaičius supranti, kad nieko doro taip ir nesužinojai. Rašyti rimtomis temomis lengvai skaitomu stiliumi yra nelengva. Daugumą tokių knygų rašo rimtus mokslus krimtę psichologai, tad nenuostabu, jog jų rašymo stilius būna sausokas, o pačios knygos primena vadovėlius. O žinot, kaip su tais vadovėliais… Bent jau aš jų nemėgau niekada. Skaityti daugiau...

Perskaičius knygą sėdėjau, galvojau ir nerimavau. Neįsivaizdavau, kaip tokiai knygai parašysiu apžvalgą. Tai viena tokių knygų, kurias vertinti „patiko/nepatiko“ skalėje neįmanoma. Kaip gali vertinti tokią autobiografiją? Vertinti žmogaus gyvenimą. Gali analizuoti rašymo stilių, vertimą, viršelį, kitas leidimo subtilybes… Bet Marinos gyvenimo vertinti neįmanoma. Sunku patikėti beveik viskuo, ką perskaičiau, tačiau viskas lygiai taip pat tikra kaip pati Marina. Tai geriausia knyga, kurią teko šiemet skaityti. O kai manęs klausia, ar verta ją skaityti, jei nieko apie menininkę nežinai, atsakau – taip, taip ir dar kartą taip. Apie Mariną Abramovič pati beveik nieko nežinojau. Skaityti daugiau...

Pirmiausia – apie viršelį. Darkart kartojuosi: I like a good cover. Sprendžiu apie knygas pagal viršelius. Ir šitą pirkau dėl nuostabaus viršelio. Kas čia per paveikslas? Knygoj parašyta tik Getty Images. Ir kitas dalykas, patraukęs akį – kaip dabar dažna daryti, įspaustas autoriteto atsiliepimas: „Išskirtinio grožio, subtilus ir rafinuotas kūrinys“ – Kazuo Ishiguro. Skaityti daugiau...

Dar viena paaugliška knyga į šių metų kolekciją. Viršelis ir pavadinimas iškart nurodo kas ir apie ką šioje knygoje. Suviliojo romanas mane šia tema ir kartu kėlė mažytę baimę, kad problemos liks užgoštos moralizavimais, kad „vaikai, nevartokit narkotikų, nes bus va taip“. Buvo smalsu ar autorei pavyks parašyti įdomų pasakojimą, apie įdomius palaužtus charakterius, be visų tų įkyrių pagrūmojimų pirštu. Mano galva, pavyko! Istorija nuo pirmų puslapių metė į Leksės Volkovos liūną ir labai natūraliai kapstė iki finišo tiesiosios. Skaityti daugiau...

Šią knygą verčiau aš – ir verčiau su dideliu malonumu. Tikrai, jei turit vaikų, pirkit jiems, arba patys skaitykit, jei mėgstate fantasy žanrą ir labai šmaikštų, lengvą, gyvą pasakojimą. Cressida Cowell išgarsėjo pirmąja savo serija „How to train your dragon“ – turbūt matėte filmą, arba bent jau esat girdėję apie ką kalbu. Skaityti daugiau...

Pastarosios kelios mano skaitytos knygos buvo, nors ir visos labai geros, bet na kažkokios baisiai liūdnos ir niūrios. Baigus skaityti „Prieraišumo laisvę“ nusprendžiau, kad laikas imtis kokio nors visiškai lengvo romano pailsėjimui. Ir pamačiau lentynoje „Oazė: žaidimas prasideda“, kurią jau seniausiai esu pasiskolinusi iš brangios draugės ir fellow knygų rijikės Dovilės. Na ir ką jūs sau manot, likau labai patenkinta! Skaityti daugiau...

Knausgardas tampa mano knygų mugės tradicija. Pernai, jos metu, leidykla man dovanojo pirmą biografijos ciklo dalį „Mano kova. Mirtis šeimoje“ ir kibau į ją iškart. Šį kartą istorija vėl pasikartojo ir mugės metu, literatūrinę draugiją man palaikė garsusis norvegų rašytojas. Jei pirmoje dalyje jis daug kalbėjo apie savo vaikystę, tėvus, antroji buvo dedikuota jo žmonai Lindai, jų pažinties ir bendro gyvenimo santuokoje istorijai. Tiesa, dabar jie jau išsiskyrę… Skaityti daugiau...

„Dirbdama su organizacijomis pastebiu, kad Lietuvoje labai gaji baimė suklysti. O tai trukdo prisiimti atsakomybę“, – pastebi lyderystę tyrinėjanti mokslininkė, verslininkė Alisa Miniotaitė. Drauge su verslininku ir rašytoju Ignu Staškevičiumi jiedu parašė knygą „Lyderystė“. Skaityti daugiau...

Ojojojoj… Nežinau nei kuo pradėti, nei kuo užbaigti. Tokia maža knyga, o tiek daug talpina, kad niekaip minčių nesusirenku. „Plak, širdie“ į rankas pakliuvo atsitiktinai, bet, matyt, ne veltui, nes iš klumpių išmušė su visu pajėgumu. Tai knyga apie motinystę, bet ne tokią, kokią įsivaizduojat patys. Tai istorija apie konkurenciją, pavydą, nemeilę vaikui ir vaiko knačias matant nuosavą motiną, bet negaunant net jos meilės trupinių. Apie vaiką, vadinantį motiną deive, gyvenantį – iš pažiūros – turtingoje ir laimingoje šeimoje, bet stokojantį mamos, kuri yra čia ir dabar, bet į dukrą net pažiūrėt nenori. Skaityti daugiau...

Oi, kaip seniai taip gerai nebuvau įsitraukusi į detektyvą! Ne veltui švedai yra karūnuojami kaip kruvinų trilerių meistrai. Ne paslaptis, kad man labai patinka trileriai ir siaubai, ir mane šokiruoti ar išgąsdinti tikrai sunku. Ir ši knyga, nors buvo žadėta, kad bus labai kraupi, manęs nešokiravo, bet vis tiek labai patiko, įtampa išliko iki paskutinio puslapio. Nors ir buvo šiokių tokių netikslumų, jie neerzino. Tik viršelis nei šioks nei toks, bet ai, atleisim šį kartą Baltoms Lankoms. Skaityti daugiau...