Kakės Makės kūrėja Lina Žutautė: „Jei kada reikėtų staigia bėgti, pasiimčiau sūnaus dovanų dėžutę“

Visai nesvarbu, ar ieškotų temos savo naujai knygai, ar tartųsi su leidykla dėl ateities planų, ar pieštų, rašytojos ir knygų iliustruotojos Linos Žutautės sukurtas Kakės Makės personažas – visada kartu. Ima ir kyšteli nosį iš kompiuterio tada, kada jam norisi. Prieš Kalėdas, pavyzdžiui, kai vaikams reikia papasakoti apie dovanas ir išsiaiškinti, ar dovanoti gali būti taip pat smagu kaip ir gauti dovaną.

Naujausioje knygoje pasakojama, kaip sendaikčių krautuvėlėje Kakė Makė randa kalėdinių dovanų dėžutę. Joje – dvylika langelių, kuriuos atidaryti galima tik po vieną per dieną. Kakė Makė, žinoma, nekantrauja atverti visus langelius, bet greitai ją užklumpa nusivylimas. Dėžutėje – senos, niekam nereikalingos smulkmenėlės. Bet ar tikrai?

Prieš šventes pasirodžiusi L. Žutautės paveikslėlių knyga „Kakė Makė ir dovanų dėžutė“ vaikams dovanoja nuostabią istoriją apie tai, kas iš tiesų yra Kalėdos. „Ši knyga mažiesiems, o ir suaugusiesiems primena apie galimybę daryti stebuklus iš paprastų, kasdienių dalykų, kalba apie dovanos ir dovanojimo prasmę“, – taip apie naują Kakės Makės knygą sako psichologė Asta Blandė. Ji neabejoja, jei tėvai apie tai kalbės su vaikais, mokys juos gerumo, mažose širdelėse augs ir stiprės žmogiškosios vertybės.

Rašytoja L. Žutautė tikisi, kad Kakė Makė vaikams padės pajausti ne tik malonumą gauti dovanas, bet ir dovanoti. Jai atrodo svarbu vaikams parodyti galimybę patiems tapti Kalėdų nykštukais, ruošti ir dovanoti dovanas. „Vaikai yra labai kūrybiški, tik reikia juos truputį pastūmėti, o tada jie mus nustebins“, – įsitikinusi.

Vaikų mėgstamo personažo – Kakės Makės kūrėja sako, kad dovanos jai turi didžiulę prasmę – mėgsta jas atidžiai parinkti, svarbu, kad dovana atitiktų žmogaus lūkesčius ir pomėgius, pradžiugintų, pralinksmintų. „Jei dovanoju, tai kažką tikrai gerai apgalvoto“, – sako ir prisipažįsta tik kartą prašovusi su dovana sūnui. O vaikai, kaip žinoma, kitaip nei suaugusieji, neslepia savo nusivylimo, jei dovana nepatinka.

Ji pati saugo sūnaus Karolio dovanų kolekciją. Sako, labai miela skaityti vaiko ranka parašytą laiškelį-pasveikinimą, kokį nors palinkėjimą. Sūnus jau užaugo, o dėžutę su jo pieštais atvirukais Lina kartkartėmis perskaito iš naujo. „Jei kada reikėtų staigiai bėgti, dėžutė yra būtinųjų daiktų sąraše“, – šypsosi.

Jei šeimoje nuspręsta keistis Kalėdų dovanomis, jų rašytoja ieškoti pradeda prieš mėnesį ar du. „Tačiau kartais tiesiog susitariame, kad nešvaistysime energijos dovanų paieškoms, tada nereikia ruoštis. Metams bėgant sugalvoti, ko dar artimas žmogus gali norėti, vis sudėtingiau. Rodos, visko turime, visko užtenka, todėl nuoširdus pokalbis, bendravimas šiandien pasidaręs vertingesnis už visas dovanas“, – sako rašytoja ir prisipažįsta, kad šių metų šventei dovanos jau parengtos.

Kalėdų eglė ir Kūčių vakarienė Linos namuose yra būtina, privaloma tradicija. „Daugiau labai ypatingų ritualų nesilaikome, – pasakoja. – Kalėdų Senis mums nebereikalingas, užaugo visi, kurie juo tikėjo. Pati juo tikėjau gana ilgai. Kartą, kai suabejojau, ar tikrai čia jis atneša dovanas, ryte namuose, ant grindų, radau didelį purviną pėdsaką, – tą žiemą mažai snigo. Pamenu, kiek buvo džiaugsmo! Rodžiau tėvams – žiūrėkite, jis buvo atėjęs! Taip tikėjimas prasitęsė dar kokiems metams ar dviem. Tik vėliau sužinojau, kad pėdsaką ant grindų paliko mano tėtis – netyčia, visai neplanuotai. Vaikui tokie dalykai atrodo stebuklingai, pasakos ir stebuklai yra privaloma vaikystės dalis.“

Paklausta, kaip kilo mintis apie Kakės Makės dovanų dėžutę, Lina pasakoja norėjusi dovanų temą su vaikais panagrinėti giliau. „Dabar populiarūs advento kalendoriai, vaikams jie patinka. Pagalvojau, o jei Kakė Makė ras dėžutėje ne saldainį? Jei, iš pirmo žvilgsnio, niekam tikusį menkniekį? Kaip ji susidoros su tokia staigmena? Ką gi, pavyko geriau, nei tikėjausi. Gaila, pati vaikystėje nieko panašaus neturėjau, iš vaikystės liko tik mano piešiniai“, – pasakoja knygos autorė ir priduria, kad jai pačiai daiktai yra svarbūs tik tiek, kokius prisiminimus jie sukelia.

Rašytoja sako nemėgstanti, kai Kalėdos pradedamos švęsti nuo lapkričio vidurio. Apima jausmas, lyg žiūrėtum tą patį serialą per visus kanalus, ir jis niekaip nesibaigia. „Kiekviena šventė turi savo pradžią ir pabaigą, kai to nelieka, dingsta pusė malonumo, o gal ir dar daugiau“, – aiškina jau daugiau nei dešimtmetį vaikams istorijas apie šiek tiek išdykusią mergaitę Korneliją, kurią visi vadina Kake Make, pasakojanti rašytoja ir iliustruotoja.