Kai meilės nesugriauna net Antrasis pasaulinis karas: neįtikėtina, tačiau tikra istorija

Parodykit ant knygos užrašą „paremta tikrais faktais“ ir jau turėsit mano dėmesį. Labai mėgstu tikrus išgyvenimus, pasakojimus ir visokius liudijimus. Puikiai suprantu, kad toks užrašas nebūtinai garantuoja visišką realių įvykių atsikartojimą – galbūt ten tik lašiukas tikrovės gali būti. Tačiau noriu tikėti, kad rašytojai nežaidžia skaitytojų troškuliu tikroms istorijoms, ir įdeda darbelio atkapstydamai praetyje likusius nuotykius, meiles ar prardimus. „Prarastoji žmona“ tuo ir patraukė meno dėmesį. Nežinau ar pastebėjote, bet šiais metais kaip grybai iš po lietaus į šviesą vis lenda Antro pasaulinio karo laikmečio romanai. Ar čia tik man į rankas knygos apie žydų tragediją papuola? Smagu, kad visi tie romanai apžvelgia kitokius įvykius ir kitokiais kampais.

Tarpukario Praha. Lenka – jauna, graži ir talentinga žydaitė. Ji mokosi dailės akademijoje, gyvena pasiturinčioje šeimoje, nestokoja draugių. O vienos iš jų brolis Josefas pamilstą Lenką iš pirmo žvilgsnio. Ta pati meilė užauga ir merginos širdyje, tdaa kupini laimės ir pražydusių ateities svajonių, jaunuoliai susituokia. Deja, santuokine palaima jiedu džiaugiasi neilgai… Į nugaras alsuojantis karas verčia imtis drastiškų sprendimų, kurie porą išskiria. Josefas pabėga į kitą šalį, o Lenka ištremiama į Terezyną – vietą, kurioje apgyvendinami ir juodais darbais užverčiami žydai. Apie svajones ir jausmus laiko svajoti nebėra – tenka vargti vien galvojant kaip išgyventi. Tačiau Lenkos talentas čia labai praverčia. Bet ir pastato į itin pavojingą poziciją.

Knyga tikrai verta istorinių, jautrių romanų skaitytojo akių. Autorė įvykius aprašo vaizdingai, tačiau nebando graudinti – viską pasakoja realistiškai. Patiko, kad meilės istorija nenusaldinta ir nevaidina svarbiausio pasakojimo vaidmens. Viskas labiau sukasi apie išgyvenimą karo metu ir tai, ką karas sujaukia, įsodina ir palieka jį išgyvenusiojo širdyje. Kaip ir minėjau, panašių knygų pastaruoju metu leidžiama išties daug, tad turėjau kažkokį vidinį nusistatymą, jog „žinau kokiom kortom autorė žais“. Labai smagu, jog knyga nustebino ir paliko nemenką įspūdį.