Įžvelgti visumą architektūroje. Remo Koolhaaso ir Reinerio de Graafo kūryba

Leidyklos „Lapas“ leidžiamoje serijoje „Architekstai“ – dvi literatūrinės naujienos. Tai pasaulinio garso architektų, architektūros biuro OMA partnerių Reiniero de Graafo ir Remo Koolhaaso knygos „Keturios sienos ir stogas. Sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“ bei „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“.

Vilniaus knygų mugėje vykusiame serijos pristatyme kalbėjosi architektė, „DO ARCHITECTS“ partnerė ir įkūrėja Andrė Baldišiūtė, architektūros istorikas, knygos „Karščiuojantis Niujorkas“ specialusis redaktorius ir įvado autorius Matas Šiupšinskas,  architektūros istorikė, viena iš serijos „Architekstai“ redaktorių Marija Drėmaitė, diskusiją vedė leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė.

Versti kultinį tekstą – plėsti žodyną ir humanitarinę kultūrą

Architektūros istoriko M. Šiupšinsko teigimu, R. Koolhaasas iki šiol laikomas kultine asmenybe, prilygstančia prancūzų architektui Le Corbusier ir įkvėpusia daugybę kitų kūrėjų. Pasak jo, knyga „Karščiuojantis Niujorkas“ tapo Koolhaaso karjeros pradžios žyme: „Čia užkoduota daugybė idėjų ir sumanymų, kuriuos pastebėjo aplinkoje, išgrynino, perdirbo ir panaudojo sau. Autorius vertinamas nevienareikšmiškai. Jis charizmatiškas, mėgstantis provokuoti, galintis patraukti kitų dėmesį tiek savo elgesiu, tiek mintimis.“

Andrė Baldišiūtė ir Marija Drėmaitė. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Komentuodamas savo kaip specialiojo redaktoriaus vaidmenį, M. Šiupšinskas pripažino daugiausia kreipęs dėmesį į tai, kas galėtų keistai skambėti architekto ausiai. Anot jo, su vertėja Skaiste Aleksandravičiūte taip pat teko spręsti klausimą, kodėl šią knygą reikia versti, jei daugelis moka anglų kalbą. Jiedu galiausiai sutarė, jog vertimai padeda plėtoti žodyną ir humanitarinę kultūrą, formuoja diskursą.

„1978 m. parašyta knyga sukėlė daugybę reakcijų. Tuo metu Lietuvoje ji nebuvo žinoma ir jokių diskusijų nekėlė, tad praleidome tam tikrą etapėlį. Išvertus knygą, ji tampa įvykiu, dėmesio objektu. Klausimas, kam reikalingas vertimas, turi centro ir periferijos problematikos – dažniausiai jis kyla kažkam, kas yra centre. Tame nėra supratimo, kodėl reikia išburbuliuoti tam tikras idėjas savo kultūroje ir kalboje. Yra ir nesusikalbėjimo, kadangi esame skirtingose pozicijose – kas vyksta Nyderlanduose, Niujorke ar Lietuvoje, ne visada yra tas pats“, – teigė M. Šiupšinskas.

Pažintis su ypatinga architektūrine filosofija per kritišką atstumą

Architektė A. Baldišiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad abiejose knygose atsiskleidžia tiek R. Koolhaaso, tiek R. de Graafo darbo ir mąstymo principai. Pasak jos, pastarasis autorius per savo asmeninę patirtį leidžia skaitytojams patiems įvertinti, kas architektūroje svarbiausia: „Tai nuolatos kintantis organizmas, kuris daro įtaką kitiems organizmams. Juk dažniausiai suprantame architektūrą kaip sienas ir stogą, langus ir duris. Nieko panašaus!“

Paklausta, kodėl seriją „Architekstai“ papildė būtent šių autorių knygos, M. Drėmaitė nesudvejojo nė akimirkos – jie ne tik architektai, bet ir asmenybės, rašančios ne architektūros vadovėlius, o įkvepiančias knygas. Pasak jos, „Karščiuojantis Niujorkas“ per pavyzdžius supažindina su tuo, kaip veikia Manhatanas, Niujorko statybos sistema ir kapitalizmas: „Įdomu, kaip tokia fantazijos kupina knyga padeda aiškiai susidėlioti žinias.“

Architektūros istorikė neslėpė susižavėjimo ir R. de Graafu: „Nors ir architektūros žvaigždė, jis išlaiko ironišką distanciją nuo kasdienybės. Bet iš tiesų tai ne juokų knyga, jokiu būdu. Su kiekviena ironiška istorija jis savo metodu papasakoja visą XX a. istoriją: ir apie sovietinius daugiaaukščius, ir apie Mies van der Rohe, ir apie visus architektūros lauko skandalus. Knygoje taip pat yra puikus septyniasdešimties puslapių tekstas „Ispaniškas konkursas“, pasakojantis apie darbą Rusijoje ir padedantis suprasti šiuolaikinę Rusiją.“

Matas Šiupšinskas ir Ūla Ambrasaitė. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Diskusijos dalyviai pripažino, jog R. Koolhaaso ir R. de Graafo literatūrinė ir architektūrinė kūryba turi ypatingą filosofiją, kurioje viskas yra priežastinga, todėl negali būti vertinama vienpusiškai. Pasak M. Šiupšinsko, suprasti visumai reikalingos abi knygos, o pažinimo procesas gali būti itin smagus.

Visą serijos „Architekstai“ pristatymą Vilniaus knygų mugėje rasite čia:

Knygų leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir architektų biuras „DO ARCHITECTS“.

Knygos papildo leidyklos „Lapas“ seriją „Architekstai“, kurią sudaro į lietuvių kalbą verčiami pasaulinį pripažinimą pelnę tekstai apie architektūrą. Serijai priklauso anksčiau išleistos Le Corbusier „Architektūros link“ ir Jane Jacobs „Amerikos didžiųjų miestų mirtis ir gyvenimas“.