Įvairialypis romanas plačių pažiūrų skaitytojams

Mario Vargas Llosa – Nobelio premijos laureatas, tad savaime suprantama, jog vien jo vardas ant knygos viršelio intriguoja. Už banalius dalykus niekas tokių apdovanojimų nedalina. Domino ne tik autorius, bet ir vienas už kitą aštresnės siužeto linijos: dviejų moterų meilė, žurnalistų paskalos bei juodi darbeliai, detektyvas ir šaržuotas vaizdas į Limos politiką. Kiekvienas iš šių aspektų buvo toks vaizdus, taip taikliai sukurtas, kad iš visko galėjo išeiti net kelios atskiros geros knygos.

Čabelė ir Marisa – geriausos draugės. Jų vyrai – Kikė ir Liusijanas – taip pat. Abi šeimos gyvena turtingai ir nieko nestokoja. Vieną karštą naktį, kuomet Kikė išvykęs, Čabelė lieka nakvoti Marisos namuose vienoje lovoje. Moterys pasiduoda karštai meilės avantiūrai ir nuo to karto jų „pasimatymai“ tampa vis dažnesni. Tuo tarpu Kikė įsivelia į itin nemalonius rūpesčius – patenka į žurnalisto Garo nemalonę. Garo žino visa Lima. Tai purviniausių paskalų, šantažo, žmonių gyvenimus žlugdančio žurnalo redaktorius ir įkūrėjas. Garo apsilanko pas Kikę ir įteikia jam pluoštą vyrą kompromituojančių nuotraukų, užfiksuotų orgijos metu. Jei tai išvystų dienos šviesą, Kikė turėtų atsisveikinti ne tik su karjera, žmonių pagarba, bet ir su mylimąja žmona. Sugniuždytas vyras puola į paniką, susisiekia su savo advokatais. Tačiau vos po kelių dienų Garo randamas negyvas. Žinoma, įtarimo šešėlis krenta ant Kikės. Tada ir prasideda įdomioji detektyvo linija.

Mano galva, „Penki kampai“ – viena iš tų knygų, kurios arba labai patinka, arba visai nepatinka. Sakyčiau, tai knyga literatūros gurmanams. Aš buvau iš tų, kurie mėgavosi kiekvienu puslapiu. Knygos veikėjai – vieni išraiškingiausių, kokius man yra tekę sutikti. Paslaptis, įtampa išlaikyta iki pat knygos pabaigos. Puikus humoras, sumaišytas su netikėtu detektyvu, erotikos prieskoniu ir politiniu šaržu buvo tikras desertas mano akims. Tai drąsus kūrinys, kartu ir stebinantis, ir provokuojantis. Nemėgstantiems keistos meilės, atvirų meilės scenų skaityti nepatariu, nes dažnas romano įvykis tiesiog piktins. Man šie dalykai absoliučiai nemaišė, nors erotinės scenos knygose tikrai nėra mano arkliukas. Skaitant „Penkis kampus“, neapleido jausmas, jog knygą rašė tikrai talentinga plunksna, žinanti kaip žaisti su skaitytojo jausmais. Puikus Mario Vargas Llosa kūrinys.