Istorija norintiems lengvo, tačiau ilgam įsiminsiančio pasakojimo

Iš pažiūros, spalvų, viršelio nuotaikos, atrodo, toks paprastutis paplūdimio skaitinys, neįpareigosiantis sudėtingomis vingrybėmis ir tamsiomis emocijomis. Taip, iš esmės romanas toks ir yra, tik turi dar ir mano mėgstamiausią prieskonį – jis nėra banalus. Paprastas, bet kartu nesaldus, apie meilę, bet apie tikrai sudėtingą. Su kartais nuspėjamais, bet tikrai ryškiais ir gerai apgalvotais veikėjų charakteriais. Istorija, kurią nesudėtingai įsivaizduoji nutinkant iš tikrųjų. Tuo ir žavi, kad primena gyvenimą.

1931 metai. Lilė ir Badžė – geriausios draugės, kilusios iš to paties Jūros vaizdo miestelio, dabar ir studijuoja kartu. Badžė – provokuojanti, drąsi ir turtinga gražuolė, nusižiūrėjusi futbolo komandos žvaigždę. O Lilė, tikra draugės priešingybė. Drovi, kukli ir dėmesį atkreipia į to paties žvaigždės draugą Niką. Nikui Lilė taip pat krenta į akį ir tarp jų užsimezga itin stiprūs jausmai.

1938 metai. Lilė gyvena gimatame mieste, prižiūri mažametę sesutę Kikę, o savo asmeninio gyvenimo nė kiek nesureikšmina. Tačiau pastarasis staiga patiria sukrėtimą: Jūros vaizdo miestelin atvyksta Badžė ir Nikas Grinvaldai. Buvusi geriausia draugė ir buvęs sužadėtinis. Žinoma, kad Lilės širdis suspurda, tačiau prabėgo jau tiek metų, tad blogiausia, ką ji gali padaryti – atgaivinti prisiminimus. Tačiau vos ji išvysta Niką, visa valia kažkur pražūva. Tvardytis tampa vis sunkiau, juolab, kad ir vyras nuo jos akių neatplėšia. Praeitis randa kelią į dabartį ir kelių žmonių gyvenimai tampa visiška sumaištimi.

Žinot, kas šioje knygoje buvo nuostabiai nuostabu? Kad abi laiko linijos skaitėsi vienodai ir labai įdomiai. Ne kartą esu rašiusi, kad retai taip nutinka. O čia, prašau! Mėgavausi juodai, jei taip galima pasakyti. Visi personažai labai patiko, patiko rimtumo ir melodramos santykis, kinematografiški veiksmo sprendimai, nuotaika, paslaptys. Ir nors knyga puikiai tiktų atostogoms ar tokiam galvos pravėdinimui, tai istorija, kurios laisvoms dienoms pasibaigus tikrai nepamiršite. Prieš imdama „Šimtą vasarų“ į rankas, kiek dvejojau, mat prieš kelis metus skaičiau tos pačios autorės romaną „Jos laikas“, kuris visai nepatiko. O ši visiškai Williams reabilitavo ir einu ieškot daugiau jos knygų. Labai rekomenduoju norintiems lengvai skaitomos, pagaulios, tačiau ne tokios saldžios ir nuspėjamos istorijos. Tikriausiai skaičiau laiku ir vietoj, kuomet buvau tokia pavargusi nuo visko, ir pasirinkimas puikiausiai tiko.