Tai antroji trilogojos apie Litonų šeimą dalis. Pirmojoje susipažinome su pagrindiniais istorijos veikėjais ir knygos epicentru – Selija Liton. Moterimi, pamynusia visuomenės normas, griežtas moterims taikomas tasykles, pamilusia netinkamą vyrą, tačiau už jo ištekėjusią ir pagimdžiusią jam vaikų. Visiems akis vartant paėmusią į rankas Litonų leidybos verslą, jį per karą išgelbėjusia ir neklausant piktų aplinkinių žodžių priglobusia skurdžiai besivertusios šeimos dukrą Bartę. Daugiau apie pirmą dalį nieko nepasakosiu, bet pasakysiu, kad man ji labai labai patiko ir mėgavausi visais kone 900 puslapių. Kas jos neskaitėt, bet susigundėt – praleiskit ir šią apžvalgą, mat nori nenori, kai kurios detalės gali išsprūsti.
Antrojoje dalyje „Nepaisant išbandymų“ labiau gyvename su pirmos knygos veikėjų vaikais. Ten buvę maži ir priklausomi nuo tėvų, čia jie žengia pirmuosius žingsnius į savarankiškus gyvenimus ir kuria savas ateitis. Tiesa, Selija Liton ir toliau užima svarbią vietą pagrindinių veikėjų sąraše, tik šioje dalyje prie visų leidybos rūpesčių ant jos pečių nukrenta ir vilčių nepateisinantys vaikai. Įstabaus grožio dvynės Venecija ir Adelė didžiuojasi tik savo išvaizda ir į gyvenimą rimtai žiūrėti nenori, ką jau kalbėti apie šeimos verslą… Tuo tarpu pirmagimis Džailsas, nors ir rodo susidomėjimą leidyba, talento neturi jokio. Selija nuolat turi pertikrinti visus jo darbus, taip nuolat išprovokuodama konfliktus. O štai Bartė – Selijos priglausta mergaitė – pasižymi išskirtiniais gabumais ir aštriu protu. Jos savo įmonėse nori net keli didieji verslai, o Bartė, kad ir kaip norėtų prisidėti prie Litonų leidybos, sava šeimoje jaustis negali ir tai kiša koją priimant visus esminius sprendimus. Mergina nusprendžia atsiriboti nuo jungiančių saitų, išvyksta į Ameriką ir savarankiškai siekia laimės. Tačiau prie visų bėdų prisideda ir pati didžiausia: karas. Vieną kartą šį siaubą jau išgyvenusi vyresnioji šeimos dalis itin baiminasi, tačiau jokios baimės nenubaido visų laukiančio pragaro.
Stengiausi kuo abstrakčiau aprašyti siužetą, mat vingių vingelių jame labai daug. Kiekvienas iš minėtų, o dauguma ir neminėtų, veikėjų turi atskiras savo linijas, savas problemas, romanus ir santykius, tad visų čia nesuminėsi ir nereikia. Bet ką paminėti reikia, tai faktą, kad kiekviena iš tų istorijų beprotiškai įdomi. Žinot tą jausmą, kai skaitai knygą iš kelių veikėjų perspektyvų ir viena iš jų tokia gera, tokia įdomi, o kitą tiesiog nori praversti ir vėl kibti į pirmą? Tai šito jausmo su visa šia trilogija tikrai nepatirsit. Kiekvienas skyrius, kiekvienas likimas čia labai įdomus, itin įtraukiantis ir kiekvienas atsiveikinimas su veikėju smarkiai liūdina. O ir tokių patirčių antrojoje dalyje turėsite. Aš nežinau, kur buvau kai šios knygos pasirodė, bet labai džiaugiuosi, kad mūsų keliai susikirto. Tai tikrai puikūs, idealiu dramos kiekiu pagardinti, fantastiškai istorinį kontekstą atspindintys ir to laikmečio literatūros subtilybes įpinantys kūriniai, kurie visiškai pasiglemš jūsų mintis. Ir jūs nebijokit, kad knygos tokios storos, o tuo tik džiaukitės! Šitie puslapiai tirpte ištirpo. O man liko tik viena dalis ir dėl to net liūdna…
Palikite komentarą