Interviu su „Katino dienų“ autoriumi S. Žuku

„Katino dienų“ autorius Saulius Žukas sako, kad atnaujindamas šią priešmokyklinukams skirtą mokymo priemonę norėjęs priartinti aprašomus dalykus prie šiandieninių vaikų pasaulio.

Gerbiamasis Sauliau, Lietuvos politinių partijų pasirašytame susitarime dėl švietimo ypatingas dėmesys skiriamas priešmokykliniam ugdymui, o jūs atnaujinote savo mokymo priemonę šio amžiaus vaikams. Tai sutapimas?

Per kelerius šios mokymo priemonės naudojimo metus susikaupė daug duomenų, kaip sekėsi su ja dirbti. Priminsiu, kad „Katino dienos“ skirtos ne tik darželiams ir mokykloms, bet ir individualiam mokymui namuose. Esame rengę pedagogų apklausas, pasiekė žinios ir iš tėvų. Pagrindinis šio leidinio tikslas – išmokyti ar bent pramokyti vaikus skaityti. Mokoma ir kitų dalykų, pavyzdžiui, skaičiuoti, bet skaitymą laikiau pagrindiniu tikslu. Šiuo metu turimi rezultatai leidžia kalbėti drąsiau – apie 80 proc. vaikų ima skaityti, kai kurių darželių auklėtojos džiaugiasi, kad visi jų grupės vaikai pradeda skaityti. Panašių dalykų girdžiu ir iš tėvų. Bet yra ir bėda – dauguma nespėja išeiti viso „Katino dienų“ kurso. Aprėpiamos dvi iš trijų „Katino dienų“ knygų, daugeliu atvejų trečia tik pradedama. Rašydamas šią mokymo priemonę derinau jos apimtis su pedagogais, bet dabar nusprendžiau iš trijų knygų padaryti dvi. Man ypač gaila, kad už borto likdavo, manau, patrauklios vaikams trečios dalies temos…

Kalbinti mokytojai teigia, kad kai kuriuos dalykus pateikiate naujoviškai, tad kuo išskirtinė jūsų mokymo priemonė?

Taip, vienas dalykas „Katino dienose“ yra gana originalus. Kalbu apie pačią skaitymo mokslo pradžią. Dažnai auklėtojai, o ir tėvai, apibūdindami susirinkusius į grupę vaikus, sako, kad jie dar nemoka skaityti. Aš su tokia nuomone nenorėčiau sutikti. Ne tik šešiametis, bet ir penkiametis ar dar jaunesnis vaikas jau skaito, tik kitaip: pamatęs buteliuką su raudona etikete jis „perskaito“ „kokakola“, jis perskaito užrašus „Maxima“, „Iki“ ir panašiai; berniukai sudreba ir, rodydami pirštu į pro šalį važiuojantį automobilį, sako „fordas“; vežami į darželį ir kertant upę prie tilto mato ir įsidėmi užrašą mėlyname fone „Nemunas“, „Neris“. Pabrėžiu – jie įsidėmi šiuos ir panašius žodžius nemokėdami raidžių. Tie žodžiai jiems yra kaip paveiksliukai. Kai išmoks raides, jie skaitys „cocacola“, ir tai bus teisingas perskaitymas pritaikant lietuvišką raidyną. Taigi skaitymo mokslus noriu pradėti atsiremdamas į jau esamą vaikų išmanymą: iš pradžių pažaiskime žodžiais kaip vaizdais, paveikslėliais ir pamažu prie jų pridurkime raides.

Mokymo procese abu skaitymo būdai papildo vienas kitą. Manau, kad šitaip žingsniuojant yra lengviau perlipti pirmuosius skaitymo slenksčius, kai reikia susieti daiktus su juos įvardijančiais žodžiais.

Atnaujintame „Katino dienų“ leidime pateikiama STEAM užduočių. Gal galite populiariai paaiškinti, kas tai? Ar tai originali idėja, ar akies krašteliu pažiūrėta į užsienio leidinius?

Aplinkos stebėjimui nemažai vietos skirta ir ankstesniame „Katino dienų“ variante, pavyzdžiui, kiekvieną dieną siūloma pažymėti, koks už lango oras – vaikai apibraukia skirtingus paveikslėlius (saulėta, lyja, sninga), vėliau galima skaičiuoti, kiek šią savaitę buvo saulėtų ar lietingų dienų ir panašiai. Naujajame variante yra daugiau eksperimentų ir ypač norima ugdyti konstravimo įgūdžius. STEAM užduotis kūrė ir komentavo kolegė Dovilė. Ji galėtų tiksliau atsakytų dėl originalumo. Visais atvejais stengtasi šias užduotis priderinti prie dienos temos, o joms atlikti reikia kiekvienuose namuose randamų medžiagų ar daiktų. Objektai konstruojami karpant, klijuojant, spalvinant – tai ir kūrybiškumo skatinimas, ir pirščiukų miklinimas žinant, kiek smulkioji motorika susijusi su smegenų veikla.

Teko girdėti nuomonių, kad su „Katino dienomis“ gali dirbti tik labiau patyrę, visapusiškai išsilavinę pedagogai, o naujokui per sudėtinga. Pavyzdžiui, reikia mokėti atlikti STEAM užduotis?

„Katino dienos“ yra integruota mokymo priemonė, čia jungiasi ir pasaulio pažinimas, ir skaitymo, rašymo mokymas, ir skaičiavimo, loginio mąstymo užduotys, ir viena kita piešimo užduotėlė ar eksperimentai, minėtas objektų konstravimas. Patirties, aišku, reikia, o STEAM užduotims – ir kantrybės, bet stengtasi, kad mokyti būtų galima ir namie, taigi ypatingų gebėjimų nereikia. Suprantama, pedagogams reikia pasiūlyti daugiau medžiagos, pateikti platesnių komentarų, užduotis sieti su programoje nurodytomis kompetencijomis. Visa tai galima rasti vadinamojoje mokytojo knygoje.

Ne vienas pedagogas kaip didžiausią magnetą vaikams akcentavo lipdukus. Net teko girdėti, kad pirmą dieną gavę vadovėlį vaikai suklijavo viso pusmečio lipdukus ir prašo dar. Ar numanėte tokią lipdukų sėkmę? 

Lipdukai yra geras masalas vaikams, bet mano tikslas buvo apskritai priartinti „Katino dienose“ aprašomus ir aptariamus dalykus prie šiandieninių vaikų pasaulio. Šiam tikslui pasitarnauja ir veikiantys personažai: Jonas, katinas, Ugnė, mama ir tėtis. Man norėjosi, kad užduočių atlikimas nevargintų vaikų, bet tuo pat metu juos ir provokuotų, todėl labai paglostė širdį vienos auklėtojos pasakymas, kad tą dieną jos grupės berniukas paklausė: „Auklėtoja, o kada eisime daryti „Katino dienų“ pratybų?“ Neturiu didelių iliuzijų, bet toks vaiko klausimas yra siekiamybė.