Indrė Kazėnaitė ir Toma Dvelytė: augalinio maisto galia

Šiemet augalinės kulinarijos knygą pristačiusios Indrė Kazėnaitė (33) ir Toma Dvelytė neslepia, jog ne tik sveikas, bet ir gražus maistas jų gyvenimuose užima svarbų vaidmenį.

Jūsų knygoje svarbų vaidmenį vaidina estetiškos maisto nuotraukos. Ar namuose, jūsų maistas taip pat turi gražiai atrodyti?

INDRĖ: kaip ir kiekvienuose namuose, taip ir manuosiuose – būna visko. Tikrai ne visada užtenka jėgų, noro ar nuotaikos, tačiau dažniausiai pavyksta. Kūryba lėkštėje man tarsi meditacija. Esu pastebėjusi, jog gražiai išdėliotą maistą valgau lėčiau ir labiau besimėgaudama – kąsnis po kąsnio, atidžiau apžiūrėdama, įvertindama.

TOMA: man svarbu estetika ir švara, noriu tiksliai žinoti iš ko susideda mano patiekalas. Tai lengvai galima pasiekti, maistą ruošiantis pačiam. Taip galiu nuspėti ir savo savijautą pavalgius, nes tiksliai žinau patiekalo sudėtį. Pritariu Indrei, ne visada užtenka jėgų ir noro, bet svarbu tai pavyksta kuo dažniau.

Kaip nusprendėte valgyti tik augalinį maistą? Ar tai buvo staigus sprendimas, ar pamažu į gyvenimą atėjęs pokytis?  

INDRĖ: augalai yra pagrindinė mano mitybos ašis. Knygoje norėjau atskleisti šios mitybos potencialą – kiek daug skirtingų valgių galima paruošti naudojant vien tik augalus. Pokyčius į savo gyvenimą įsileidau palaipsniui prieš penkerius metus. Analizavau mokslinę literatūrą ieškodama informacijos, kaip galėčiau pagerinti sveikatą, sustiprinti imuninę sistemą. Atsisakiau produktų, kurių nenorėjau vartoti. Taip iš raciono beveik visiškai dingo rafinuotų miltų ir grūdų gaminiai, visas perdirbtas ir greitas maistas, gyvuliniai produktai. Tiesa, kartais labai užsinoriu žuvies arba fermentuoto ožkų pieno sūrio. Esu tikra, jeigu jaučiu norą, vadinasi visas organizmas jaučia poreikį.  Šio jausmo negesinu, tiesiog suvalgau.

TOMA: aš pradėjau eksperimentuoti su įvairiomis mitybos filosofijomis po išgyventos ligos tol, kol sustojau ties savąja – augalai, kruopos, riešutai, sėklos, jei noriu jogurtas ar sūris. Tai buvo procesas, tai vyko palaipsniui. Aš valgau viską, ko tuo metu noriu, nieko sau nedraudžiu.

Toma, teko skaityt, kad išsigydėte sunkią onkologinę ligą. Ar prie to prisidėjo mityba?

Taip, aš sirgau Hodžkino limfoma, man buvo diagnozuota 4 stadija. Aš gydžiausi chemoterapija, ne augmenija. Gydymo metu valgiau viską, kas man buvo ruošiama ar ką turėjau jėgų pasiruošti pati. Eksperimentai su augaline mityba, žaliavalgyste, veganizmu, vegetarizmu prasidėjo po gydymo. Kaip ir minėjau, tai buvo procesas, dabar negalėčiau savęs vadinti nei vegane, nei vegetare ir niekuo panašiu. Aš valgau tai, nuo ko jaučiuosi gerai, energinga ir gyva.