Garsios Lietuvos moterys, iliustravusios knygą „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“: „Tai istorijos, papasakotos pieštuku“

Knyga „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ – tai ne tik šimtas pasakų apie įdomiausias, ryžtingiausias ir drąsiausias Lietuvos moteris, bet ir šimtas skirtingų vizualių portretų, į kuriuos devyniolika Lietuvos iliustruotojų sudėjo begalę istorijų: stulbinančių, romantiškų, realistinių, įkvepiančių ir pasakojančių apie tai, kaip kiekviena knygos herojė ėjo savo pasirinktu keliu, užnugaryje palikusi dvejones, baimes, nepasitikėjimą ir aplinkinių kritiką. Vedama vidinio tikėjimo, altruizmo, kūrybiškumo, drąsos ir savo svajonių.

 

Ula Rugevičiūtė Rugytė

„Knygai piešiau šaulės Onutės Putvinskaitės-Tercijonienės, operos primadonos Vladislavos Polovinskaitės-Grigaitienės, lietuvių kalbos puoselėtojos Emilijos Jasmantaitės-Vileišienės, pedagogės rašytojos Halinos Didžiulytės-Mošinskienės, kalėjimų prižiūrėtojos Eglės Martinkėnaitės, filmų kūrėjos Giedrės Žickytės ir ledo ritulininkės Ingos Juškienės portretus.

Sužinojusi, kurių moterų portretus iliustruosiu, ir gavusi apie jas šiek tiek informacijos, apie kiekvieną jų stengiausi pasidomėti plačiau. Straipsnių, įdomių biografijos detalių ieškojau internete. Norėjosi jas pažinti, nes iš viso būrio girdėjusi buvau, ko gero, tik apie Emiliją Jasmantaitę-Vileišienę – istorijos pamokose…

Tad norėjau pajusti kiekvienos moters energiją, subtilybes. Pabandyti bent akimirkai nukeliauti į jos aplinką, epochą ir surasti ką nors, kas mano galvoje įžiebtų vaizdą. Tam labai padėjo nuotraukos (kai kurių reikėjo gerai paieškoti) – kiekviena moteris turi savitų bruožų, tad G. Žickytės, E. Jasmantaitės-Vileišienės, V. Polovinskaitės-Grigaitienės ir E. Martinkėnaitės portretai išėjo visai realistiniai, o kitų, pavyzdžiui, I. Juškienės ar H. Didžiulytės-Mošinskienės, abstraktesni, labiau įkvėpti jų veiklos.

Ši knyga, kaip ir daugelis kitų panašių iniciatyvų, yra dalis visuotinio Moters atgimimo. Ji atgal į šviesą atneša primirštas ar galbūt niekada nepripažintas svarbias asmenybes. Tačiau kartu „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ įdomi ir svarbi tuo, kad pristato šių dienų nusipelniusias moteris ir augančias asmenybes. Man tai primena, kad moters, kultūros ir visuomenės aukso amžius nėra praeities dalykas. Kiekvienas momentas yra skirtas tau svarbiai veiklai. Tai mane labai motyvuoja dirbti ir griebti kiekvieną pasitaikiusią galimybę.

Ir nors tai yra moterų parašyta, iliustruota, maketuota ir kuruota knyga apie moteris, pavadinime dedikuota mergaitėms, labai nenorėčiau, kad šie faktai atbaidytų berniukus ir vyrus!

„Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ yra knyga apie ryžtą, veiklų įvairovę, gyvenimo netikėtumus ir gali visus pamokyti smalsumo bei drąsos.“
 

 

Justė Urbonavičiūtė-Kissi Ussuki

„Visos man tekusios istorijos buvo labai skirtingos ir veiklų, ir gyvenimo prasme, nes tai – ir dabartinės veikėjos, ir istorinės asmenybės: humanitarinė darbuotoja Jovita Sandaitė, medikė Barbora Burbaitė-Eidukevičienė, cirko artistė Jadvyga Stankutė-Ramanauskienė, teisininkė Elena Jackevičaitė, žvalgybininkė Marcelė Kubiliūtė bei šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.

Moterų veiklos įkvėpdavo rinktis atitinkamas spalvas. Pavyzdžiui, B. Burbaitei, pirmajai gydytojai Lietuvoje, parinkau melsvus, sterilesnius atspalvius, o cirko artistei J. Stankutei- Ramanauskienei paskyriau ir linksmų spalvų – rožinę, oranžinę.

Prieš pradėdama piešti stengiausi ieškoti informacijos apie herojes, kad turėčiau daugiau detalių, už kurių galėčiau užsikabinti. Labiausiai įsiminė rastas interviu su pirmąja Lietuvos teisėja E. Jackevičaite, 1932 m. publikuotas žurnale „Moteris“. Jos atsakymai į klausimus apie neįprastą profesiją ir buvimą moterimi, turint omenyje gyvenamąjį laikotarpį, man pasirodė be galo šviesūs ir progresyvūs, o tai tik dar labiau sužavėjo – kai supranti, kokia retenybė tais laikais buvo moteriai užimti svarbias ir aukštas pozicijas. O ir tai, kad E. Jackevičaitė apskritai buvo vos viena iš kelių moterų teisėjų to meto Europoje! Prisimenu, galvojau: „Oho, kokia kieta!“

Įkvėpta tos nuotaikos labai smagiai nupiešiau Elenos portretą. Galiausiai iš visos serijos ši iliustracija man labiausiai įstrigo į širdį ir net pateko ant knygos viršelio!

Manau, kad pagrindinė šios knygos misija yra šviesti ir įkvėpti. Tikiu, kad ne tik mergaites, bet ir visus, kurie skaitys! „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ gali būti ne tik įkvepiančių istorijų šaltinis, bet ir supažindinti su labai plačiu veiklų spektru ir galbūt kai kuriuos skaitytojus paskatinti išbandyti ką nors nauja.

Labai tikiuosi, kad knyga neš ir feministinę žinutę, kuri praplės akiratį apie moterų galimybes ir sugebėjimus bei padės suvokti, jog viskas įmanoma (nepaisant lyties, amžiaus, socialinės padėties ar sudėtingų istorinių situacijų), jei tik tiki savimi ir tuo, ką darai.

Labai šaunu, kad prie istorijų yra pateikta klausimų, leidžiančių ne tik paanalizuoti perskaitytas istorijas, bet per tos istorijos prizmę pažvelgti ir į savo gyvenimą – tikiu, kad taip istorijos skaitytojų galvose pasiliks ilgiau ir padės patikėti, kad „ir aš taip galiu“ arba „ir aš taip noriu!“

Ir būtinai kaip iliustruotoja turiu pridėti: ši knyga yra pats tikriausias Lietuvos moterų iliustruotojų almanachas! Labai džiaugiuosi, kad leidykla „Dvi Tylos“ subūrė tiek talentingų kūrėjų. Neabejoju, kad kai kurie knygos skaitytojai panorės ir patys prisėsti prie pieštukų!“
 

Ūla Šveikauskaitė

„Teko piešti istorijas apie kosmobiologę Eglę Čekanavičiūtę, rašytoją Lazdynų Pelėdą, neregę pianistę Silviją Beatričę Petkevičiūtę, vadeliotoją Viktoriją Jovarienę ir Pažaislio Motiną Mariją Kazimierą Kaupaitę. Iliustruoti tokių skirtingų moterų gyvenimus buvo nemenkas uždavinys, tad pasirinkau nupiešti portretus herojes supančioje aplinkoje.

Ieškojau, kaip moterys atrodė, kaip rengėsi. Rinkau informaciją Viktorijų parašytose istorijose bei internete, ieškojau, už ko galėčiau užsikabinti. Taip pat galvojau apie aplinką bei laikotarpį, kuriuo šios asmenybės gyveno ar gyvena.

Antai istorijos apie E. Čekanavičiūtę iliustracijai kaip foną pasirinkau NASA biurą, kurio šaltas interjeras kontrastuoja su gėlėta herojės suknele. Lazdynų Pelėdos iliustracijai įkvėpimo sėmiausi iš XX a. pradžios knygų apipavidalinimo ir medžio raižinių. Iliustracijose taip pat buvo svarbu užkoduoti tam tikrus simbolius, antai iliustracijoje apie aklą pianistę Silviją Beatričę Petkevičiūtę virš veikėjos galvos pavaizdavau istorijoje paminėtas jos tris globėjas fėjas, zujančias aplink brailio raštu užkoduotą vardą „Silvija“. Pažaislio Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės piešinyje Vyriausiosios sesers apdaras – tarsi visas garsiojo vienuolyno ansamblis.

Knyga „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ yra labai reikšminga Lietuvos kontekste. Anksčiau pasakose mergaitėms nebuvo minimos kaip asmenybės stiprios moterys (na, gal su tokiomis retomis išimtimis kaip Pepė Ilgakojinė arba Mulan). Mergaitės galėdavo identifikuotis tik su kieno nors dukros arba žmonos statusu. Dabar jos bent žino, kad ištekėti už princo yra ne vienintelis laimingo gyvenimo receptas! Be to, šią knygą labai mėgsta mano mažieji broliai, tikiuosi, tokia literatūra jiems padės žvelgti į mergaites kaip į lygiavertes žaidimų drauges.“
 

Neringa Mongirdaitė

„Iliustravau istorijas apie septynias knygos herojes: automobilių sporto čempionę Agnę Vičkačkaitę, admirolę Agniją Aleknaitę, solistę Beatričę Grincevičiūtę, pirmąją prozininkę Liudviką Didžiulienę (Žmoną), akušerę Stefaniją Glemžaitę, speleologę Saulę Vaš ir botanikę Zofiją Sinkevičienę.

Kurdama pirmiausia įsigilindavau į kiekvieną istoriją – kaip ji papasakota, kokie momentai „prašosi“ iliustruojami, o kas galėtų papildyti, praplėsti istoriją. Norėjau susikurti platesnį vaizdinį apie kiekvieną moterį, jos aplinką, laikmetį, veiklos niuansus, todėl įkvėpimui tyrinėjau ir papildomus šaltinius.

Istorinių asmenybių iliustracijoms ieškojau simbolių, kurie vizualiai „pasakotų“ apie moterų aplinką, mėgstamas veiklas. Pavyzdžiui, idėjų L. Didžiulienės istorijai sėmiausi iš jos knygos „Lietuvos Gaspadinė“. S. Glemžaitės augalinių motyvų simbolį, „išaugantį“ iš jos rankos, aptikau išsiuvinėtą viename iš seserų Glemžaičių surinktų tekstilės eksponatų.

Visos istorijos ir asmenybės labai skirtingos, tad kurdama iliustracijas išsikėliau vieną užduotį – perteikti akimirką iš jų gyvenimų taip, kad vaikas, šalia teksto pamatęs iliustraciją, būtų įkvėptas joje pavaizduoto pasaulio ir norėtų bent trumpam ten su ja pabūti, o gal ir įsivaizduoti tame pasaulyje save patį.

Ir pati bandžiau įsivaizduoti save esant vaiką, pajusti, kas įkvėptų, paskatintų mane. Kiekvienoje iš iliustruotų istorijų rasdavau ką nors artimo sau, todėl buvo didelis malonumas savotiškai įsigyventi į knygos herojų pasaulius. Moterų užsidegimas, veiklų vaizdingumas, nepaprastos vietos, jų meilė gamtai, pažinimui, kultūrai, mokslui ir ieškojimams padiktuodavo iliustracijos kryptį.

Aš pati būčiau mielai skaičiusi tokią knygą vaikystėje, paauglystėje. Tai tarsi maža enciklopedija, ne sausai, bet žaismingai ir gyvai pasakojanti daug svarbių žinučių nešančias istorijas. Viena jų – kad nėra vieno pasirinkto kelio, teisingesnio ar geresnio už kitą. Skirtingos istorijos primena, kad pasaulis yra platus, įvairus ir spalvotas, o jame gali daryti ką tik nori išlikdamas ir tikėdamas savimi. Pasitikėjimo savimi ugdymas vaikams, manau, yra labai svarbus.

Šios knygos istorijos ypatingos tuo, kad nekalba tik apie rezultatus, pasiektus tikslus ar įvertinimus – jos kalba apie sunkų, daug darbo ir ryžto reikalaujantį kelią ir gebėjimą jame nepamesti savęs, o kartais gal ir sutikti iš naujo.

Gražu ir svarbu yra tai, kad knygoje pristatomos ne tik gerai žinomos Lietuvos istorijos moterys, bet ir tos, kurios galbūt yra mažiau girdimos, matomos, prisimenamos, bet kurių istorijos, darbai yra neabejotinai motyvuojantys ir įkvepiantys. Šios istorijos skatina kurti savo istoriją – unikalią ir vienintelę.“

Akvilė Magicdust

„Man teko užduotis iliustruoti mokslininkės atradėjos Liucijos Sereikaitės-Juozonienės, pirmosios lakūnės Antaninos Liorentaitės, tyliosios kovotojos Onos Šimaitės, kalinių globėjos Mildos Bliumenzonienės, fotografės Paulinos Mongirdaitės, asmens sargybinės Simonos Daumantienės ir oftalmologės Veronikos Alseikienės-Janulaitytės istorijas.

Labiausiai įstrigo O. Šimaitės istorija, įkvėpė jos drąsa ir atkaklumas gelbėjant žydus. Pati istorija apie šią moterį atrodo kaip filmas – ji pereidavo geto sienas prisidengusi bibliotekininkės darbu ir nešdavo ten vargstantiesiems maisto.

Jei sutaptų mūsų gyvenimo laikotarpiai, būčiau norėjusi susipažinti su P. Mongirdaite ir paklausti, iš kur ji rado tiek užsispyrimo kurti.

Aš pati ne taip seniai supratau, kad lietuviški žodžiai „genijus“ ar „didvyris“ yra vyriškosios giminės. Paminėjus šiuos žodžius galvoje pirmiausia iškyla vyro vaizdinys. Bet juk tai visiškai netiesa, nes istorijoje buvo daugybė genialių, nusipelniusių ir drąsių moterų. Tik matydamos jų pavyzdžius mergaitės augdamos supras, kad ir jos gali pasiekti lygiai tiek pat, kiek vyrai, tereikia nenuvertinti savo jėgų.“
 

Miglė Vilčiauskaitė-Migloko

„Iliustravau pasaką apie save pačią. Kad kuriant muziką retkarčiais persikrautų smegenys, man reikia kokios nors kitokios įdomios veiklos. Viena jų – tai piešimas. Iliustraciją apie save kūriau intuityviai.

Knyga „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ – tai puikus istorinės ir mokslinės medžiagos vadovėlis, parašytas lengva, pasakiška forma. Ją rekomenduočiau ne tik mergaitėms, bet ir berniukams!“

 

Agnė Gintalaitė

„Iliustravau keturias istorijas: kinologių Inos Žukauskės, Kotrynos Misiūnaitės ir Deimantės Dargytės-Zybartienės, monospektaklio pradininkės Birutės Marcinkevičiūtės-Mar, operos solisčių Asmik Grigorian ir Irenos Milkevičiūtės, kalbininkės Loretos Vaicekauskienės. Iliustruotojo darbas yra darbas, o įkvėpimas – tai pasaka, kuri, mano manymu, neegzistuoja. Belaukiant įkvėpimo gali ir gyvenimas praeiti. Taigi gavau keturis tekstus, du iš keturių buvo dar neparašyti, todėl teko pačiai ieškoti informacijos apie herojes ir nuspręsti, kaip jas iliustruoti. Leidėjai paprašė piešti portretus, tačiau, mano manymu, svarbiausia buvo ne tiek portretinis panašumas, o tam tikri simboliai, kurie šias herojes daro išskirtines, iliustracija turėjo būti savotiškas pasakojimas.

Taip ir konstravau piešinius – portretas ir detalės, simboliai. Istorijoje apie šunų dresuotojas herojų buvo daugiau – trys moterys ir dar trys šunys, kaip tuomet nupiešti portretą? Nutariau piešti tik šunis, tačiau geriau įsižiūrėję pamatysite ir moters portretą – medžiai peizaže – jos plaukai, smėlis – veidas, o nosis – žaislinis kibirėlis…

Manau, ši knyga svarbi mergaitėms, kad jos patikėtų, jog gyvenime yra daug daugiau galimybių nei tradiciniai stereotipiniai moterų vaidmenys, kurie vis dar dominuoja ir kūriniuose vaikams, ir mokykloje, ir kasdienėje buityje.“

Greta Alice Liekytė

„Turėjau džiaugsmo iliustruoti tiek man žinomų, tiek naujai pažintų moterų istorijas: pirmųjų darželių įkūrėjos Marijos Nemeiškaitės, rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žemaitės, slaptosios agentės Jadvygos Chodakauskaitės-Tūbelienės, istorijos mokslų daktarės Marijos Andziulytės-Ruginienės, karininkės Gretos Kancevičiūtės, alpinistės Editos Horrell-Uksaitės bei tautinės muzikos atlikėjos ir kūrėjos Lauritos Peleniūtės.

Didžiausią nuostabą sukėlė medžiagos rinkimas. Buvo tikrai sunku surasti informacijos apie ankstyvesnio laikotarpio moteris. Atrodytų, jų pasiekimai didžiuliai, reikšmingi ir turi milžinišką įtaką tam, kas esame dabar, kuo gyvename, bet apie šias moteris informaciją reikėjo traukti kaip trapų siūlą interneto platybėse. Mane guodė ir džiugino jausmas, kad kurdama vaizdą tekstui prisidedu prie šių moterų įprasminimo ir pristatymo mažiems ir jau suaugusiems skaitytojams.

Manau, ir jau įsitikinau, stebėdama savo mažųjų draugų reakcijas perskaičius knygą, kad viena iš smagiausių pasakojimo formų – tikros istorijos.

Dažnai tikri pasakojimai, nutikimai, tikros asmenybės net pranoksta fantastinę literatūrą. Moterys, tokios, kaip tu ir aš, gali patirti pačių netikėčiausių nuotykių ir net savo rankomis pakeisti ateitį. Tai įkvepia ir tik dar labiau paskatina nenuleisti rankų ir mėginti daug daug kartų, net jei kartais nepasiseka iš pirmojo. O tos nesėkmės po kiek laiko tampa be galo smagiomis istorijomis, kurias gali sudėti į knygą.“

Justine Shirin

„Iliustravau istorijas apie Lietuvos plaukikę Rūtą Meilutytę, režisierę Kazimierą Kymantaitę-Gregorauskienę, gydytoją Vandą Mingailaitę-Tumėnienę, oreivę Daivą Rakauskaitę ir traukinio mašinistę Agnę Krikštaponytę.

Kurdama galvojau apie jų gyvenimus ir šias moteris supančią atmosferą. Pavyzdžiui, man labai patiko aprašytoji Rūtos Meilutytės istorija apie vaikystės ežerą – iliustracijoje bandžiau perteikti būtent tą nuotaiką. Piešdama oreivę Daivą Rakauskaitę informacijos ieškojau internete, galiausiai pasirinkau vaizduoti gal ir ne visai realistišką pasiskraidymo oro balionu fragmentą – norėjau truputį idealizuoti, pavaizduoti šios moters profesiją kiek romantiškiau.

Šią knygą matau kaip pažintinę, turinčią švietėjišką misiją. Galbūt kuri nors širdin įstrigusi istorija skaitytoją paskatins herojės gyvenimu ar profesija pasidomėti daugiau.“
 
 
 
Staselė Jakunskaitė

„Iliustravau keturias knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ istorijas: apie pilotę Liną Malakauskaitę, šokėją Danutę Mariją Nasvytytę, fizikę poetę Maženą Mackoit- Sinkevičienę ir operos solistę Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną.

Mane įkvėpė pačios moterys ir jų istorijos. Jų portretus stengiausi atvaizduoti nebūtinai tradiciškai, norėjosi asmenybes perteikti per simbolinius jų istorijų motyvus.

Manau, šios knygos misija yra didžiulė – atskleisti moterišką potencialą ateinančioms kartoms, paskatinti mergaites norėti tapti mokslininkėmis ar lakūnėmis, svajoti ir siekti aukštesnių savirealizacijos tikslų.“

Margarita Bukšnaitytė – Marga Pieva

„Piešdama penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės iliustraciją galvojau apie jos asmenybės daugiabriauniškumą: paprastai žmogus įvaldo vieną talentą ar gebėjimą ir paverčia jį savo stiprybe. Laura turi penkias supergalias ir kiekviena jų, spėju, reikalauja skirtingų gebėjimų, ne tik fizinės ištvermės ir pasiruošimo. Be abejo, užburia ir tai, kad Laura daro viską, ko ilgą laiką moterys neturėjo galimybių daryti, ir atlieka tai su nepaprastu moterišku žavesiu.

Tikiuosi, ši knyga įkvėps Lietuvos vaikus būti kūrybingus, atvirus bei drąsius kurti ir daryti tai, ko niekas iki šiol nedarė.“

Lina Vyšniauskaitė

„Iliustravau dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos, architektės Elenos Nijolės Bučiūtės, meno istorikės, rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės, žurnalistės diplomatės Magdalenos Avietėnaitės, karžygės Emilijos Pliaterytės, skonių žurnalistės Beatos Nicholson, režisierės Dalios Ibelhauptaitės ir mokslininkės Urtės Neniškytės istorijas.

Iliustracijose siekiau hiperbolizuoti savybę ar veiklą, už kurią šios moterys yra mylimos ir žinomos. Nesikuklinau pridėti papildomų dviejų porų rankų pamačiusi, kaip Mirga geba vienu metu išreikšti kelias emocijas neįtikėtinai grakščia plaštakų gestikuliacija; nedvejojau kilus minčiai suvienodinti Emilijos ir jos žirgo kūno spalvą – taip vaizdžiai išreiškiant jos santykį ir atsidavimą misijai; uždėti Beatai bitutės prijuostę ar atverti Dalios vaizduotės duris. Dviejų Viktorijų dailiai parašytos pasakos padėjo išgryninti kiekvienos moters charakterio akcentą.

Tikiu, kad knyga yra kvietimas pasidžiaugti moterų istorijomis iš arti, peržiūrėti savo istoriją ir paskatinti mažąją bičiulę drąsiai kurti savąją.“

Reda Tomingas

„Iliustruodama „Vakaro istorijas Lietuvos mergaitėms“ artimiau susipažinau su septyniomis moterimis. Apie kelias buvau girdėjusi jau mokykloje, su viena jų gyvai matėmės filmų festivalyje Italijoje, o apie kitas išgirdau pirmąsyk. Tas būrys – tai poetė Janina Degutytė, kinematografė Kristina Sereikaitė, politikė ir leidėja Felicija Povickaitė-Bortkevičienė, pianistė Mūza Rubackytė, ugniagesė Irmantė Baranauskaitė, arboristė Inga Gaidelytė ir aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Prieš imdamasi piešti ne tik perskaičiau šios knygos istorijas, bet taip pat kiek plačiau pasidomėjau šių moterų veikla internete. Siekiau herojų išvaizdos panašumo, taip pat būtinai norėjau į piešinį įtraukti jų veiklos įrankių ir objektų: knygą, gesintuvą, fotoaparatą, laipiojimo virves, teatro scenos uždangą, fortepijoną. Poetės iliustraciją kūriau galvodama apie vieną jos eilėraštį, o politikės fonas bei veido išraiška tiesiogiai susijusi su knygos pasakojimu.

Mano akimis, ši knyga naudinga daugeliu atžvilgių. Kadangi pati auginu dukrą, o mūsų šeima gyvena ne Lietuvoje, santykis su istorijomis tampa dar asmeniškesnis, brangesnis. Ji atlieka savotiško vadovėlio funkciją. Per ją vaikas įdomiai mokosi Lietuvos istorijos, sužino apie įvairiausius mokslus ir profesijas. Po vienos istorijos mano mergaitė ypač susirūpino savo lietuvių kalbos tobulinimu, o jai dar tik šešeri…“

Gintarė Kavaliauskaitė – Gintare Kava

„Iliustravau mokslininkės Antaninos Garmutės Skučaitės, edukologės Austėjos Landsbergienės, fotožurnalistės Bertos Tilmantaitės, karininkės Linos Jieznienės, archeologės antropologės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, knygininkės Mortos Zauniūtės ir aktorės Onos Rymaitės portretus. Prieš kurdama iliustracijas pasidomėjau kiekvienos veikla bei jų savybėmis. Norėjosi labiau įsigilinti ir pažinti kiekvieną heroję.

Mano stilius gana minimalistinis, piešdama nenaudoju daug detalių, labiausiai mėgstu akcentuoti pagrindinius bruožus ar savybes. Pavyzdžiui, piešdama O. Rymaitę, siekiau pabrėžti tai, kad ji buvo „teatro karalienė“, o tai „karūnai“ perteikti pasitelkiau plunksnas ir teatro šviesas. Taip pat norėjau parodyti, kokia ji buvo žavinga ir koketiška, tad pasirinkau būtent tokią pozą – herojė šiek tiek prisidengusi ranka, paslaptinga.

Manau, knyga „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ išties įkvėps visas mergaites siekti savo svajonių, tobulėti ir domėtis. Taip pat ji skirta ir tai kiekvienos mūsų viduje gyvenančiai mergaitei, paskatinti ją drąsiau reikštis ir įgyvendinti turimas, bet daugiau ryžto reikalaujančias idėjas.“

Adriana Valantiejūtė

„Kūriau krepšininkės Justės Jocytės iliustraciją. Kūryboje mane įkvepia istorijos, patyrimai ir nuotykiai. Tad pagrindiniu dėmesio centru ir tapo pačios Justės istorija. Labai žaviuosi jos užsispyrimu ir kuklumu. Kaip sakė Justės trenerė, tik įdėjęs daug darbo gali pasiekti aukštumų. Justė puikiai parodė, kad jos tikslai aukšti ir ji pasiryžusi įdėti daug darbo, kad juos pasiektų.

Mane žavi, kad ši knyga paremta tikromis istorijomis, įvairaus amžiaus moterų laimėjimais, siekiais ir darbais. Tikiu, tai įkvėps ne tik jaunas mergaites, bet ir vyresnio amžiaus merginas bei moteris siekti savo tikslų bei svajonių, nebijoti išreikšti savęs, dalytis patirtimi ir gerumu, nenuleisti rankų ir neprarasti ryžto.“

Jekaterina Budrytė

„Iliustravau knygos istorijas apie šias moteris: prezidentę Dalią Grybauskaitę, visuomenininkę Ievą Krivickaitę, poetę Lea Goldberg, rašytoją Jurgą Ivanauskaitę, Lietuvos ambasadorę prie UNESCO Ugnę Karvelis ir sportininkę Eleną Kubiliūnaitę- Garbačiauskienę.

Pirmiausia mane pakerėjo tekstai – tos vaikams sukurtos istorijos stipriai paveikė vaizduotę. Sužavėjo ir sutrikdė suvokimas, kiek garsių, veiklių lietuvių kilmės moterų man nežinoma (iš iliustruoti pasirinkto sąrašo žinomos buvo vos 2–3 damos).

Kuriant prezidentės D. Grybauskaitės portretą veikė ir asmeninės simpatijos, mane labiausiai sudomino Dalios vaikystė. Kas slypi po stiprios asmenybės vizualu? Kokia buvo ta mergaitė, kiek panaši ir nepanaši į kitus vaikus? Norėjau iliustracija perteikti tarsi dvi charakterio puses, išplėsti Dalios vaizdinį. Parodyti ir svajingumą, ir mąslumą, ir jautrumą gamtai bei grožiui – tas savybes, kurios dažniausiai nematomos per oficialius politiko šarvus. Iš čia – krokai, bitės ir muzika.

Apie I. Krivickaitę buvau tik miglotai kažką girdėjusi – tai, ką sužinojau, buvo nauja ir įdomu. Šioje istorijoje viską nustelbė žmogiška šiluma ir gerumas. Įspūdį padarė ir Ievos stiprybė siekiant užsibrėžtų tikslų, atkaklumas. Ji yra jauniausia iš mano iliustruotų herojų ir iliustracijoje vis dar arčiausiai vaikystės pasaulio. Man ji – vilties, meilės, palaikymo ir džiaugsmo misionierė, tokią ir norėjau ją pavaizduoti.

L. Goldberg man taip pat buvo mažai žinoma. Kiek teko girdėti, žmonės apie šią moterį atsiliepdavo su didžia pagarba. Ši asmenybė buvo kiek mitologizuota, tad apie ją sukurta istorija tarsi atvėrė naują langą, priartino. Žmogaus likimui ir charakteriui apskritai labai reikšmingi santykiai su tėvais, o čia dar tokia herojiška drama! Jos ryšys su tėčiu man pasirodė labai svarbus ir kaip istorijos elementas, įsivaizdavau, kad tai galėtų būti L. Goldberg pirmyn variusi jėga. Norėjau parodyti švelnumo ir ryšio svorį ne visada draugiškame pasaulyje.

J. Ivanauskaitė kliuvo kaip laimingas loterijos bilietas – nuo paauglystės godžiai skaičiau jos knygas, bet nelabai daug žinojau apie pačią rašytoją. Man ji mistiškiausia iš tekusių herojų, bandžiau atskleisti jos klajoklišką prigimtį, smalsumą, polinkį į transcendentines patirtis. J. Ivanauskaitė man visada siedavosi su moterišku paslaptingumu, kažkokiu laukiniu seksualumu ir nuoširdumu. Ir laisve. Parodžiau ją keliaujančią, fiziškai judančią žemėlapiu, o savastį – sklendžiančią ant plunksnos – lyg rašytojos prigimtis pasibalnojus pegasą…

U. Karvelis buvo dar vienas atradimas. Įspūdingas ir sudėtingas ilgas gyvenimas. Kelias į Pasaulį, drąsa ieškoti ir patirčių alkis. Vėl sudomino traukinyje mamai ant kelių sėdinčios mergaitės siužetinė linija. Tai, kaip dar vaikystėje išryškėjo tam tikri būsimi pasirinkimai. Tie ankstyvi „ką veiksiu?“, „kuo tapsiu?“ daigeliai man labai gražūs, ypač jei išsipildo. Lyg sustabdyti filmo kadrai apie tai, kaip susiformuoja žmogus.

Apie E. Kubiliūnaitę radau mažiausiai informacijos, tad labiausiai rėmiausi grožiniu tekstu. Nuotraukų irgi vos pora. Labai pralinksmino ir tam tikrą pasididžiavimą sukėlė tai, kad krepšinio – beveik nacionalinės sporto šakos – pradininkė yra moteris. Mane labiausiai paveikė asmenybės metodiškumas ir disciplina, atkaklumas ir tvirtybė.

Knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ idėja ir misija, mano nuomone, yra aktuali ir atsiradusi nepaprastai laiku. Gavusi tekstus pagalvojau – kur buvo tokios knygos mano vaikystės laikais? Knyga tarsi užpildė kažkokią spragą ar nišą, kurioje iki tol buvo skurdu. Ji griauna saviraišką ir savirealizaciją varžančius lyčių stereotipus, yra aktuali inspiracine prasme ir turi švietėjišką misiją, nes žinojimas yra jėga, o žinojimas, kad viską gali (ypač jei tėvai taip nesakydavo nuo mažens), – dar didesnė jėga ir variklis.

Knygos personažai tarsi kokie vedliai ar gairės – man labai patinka, kad tai realūs žmonės, ne beveidės princesės, įspraustos į aukštus bokštus, bet literatūrinis pateikimas vis tiek išlaiko lengvą, vaizduotę paliečiančią pasakos atmosferą.

Graži mintis, kad istorijas apie moteris iliustravo taip pat moterys, o knygą, tikiuosi, vartys ne tik mergaitės. Žvelgiant mano akimis, ši knyga labiau skirta suprasti, kad lytis nėra rėmai ar vaidmuo (dėl to ji bus naudinga ir suaugusiesiems), tad prasminga abiejų lyčių vaikams. Aišku, didžiausią įtaką vaikams turi tėvai, tačiau literatūra, ypač vaikiška, kol smegenys dar tik formuojasi, yra stiprus įrankis.

Dar ši knyga – šilta dovana moters – moteriai. Ir tai tikrai įspūdingas darbas. Nuoširdžiai dėkoju knygos sumanytojams ir tekstų autorėms, taip pat ir kitoms iliustruotojoms, padėjusioms šiam projektui virsti kūnu.“

Teklė Ūla Pužauskaitė

„Mano iliustruotos herojės – tai partizanė Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė, tautinio atgimimo veikėja Jadvyga Teofilija Juškytė, menininkių trijulė „Saulė ir Jūra“, genų tyrinėtoja Lina Basel-Salmon, pedagogė, visuomenės veikėja Magdalena Draugelytė- Galdikienė, technologijų akademijos „bit&Bite“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė ir saugumo specialistė Eglė Murauskaitė.

Šios knygos misiją matau kaip siekį supažindinti visuomenę su nuostabiomis, gabiomis, daug pasiekusiomis Lietuvos moterimis. Ir taip pat įkvėpti jaunas merginas, moteris siekti gyvenime daugiau, nuolat tobulėti ir nenustoti mokytis.“

Justina Česnauskaitė

„Knygoje „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ rasite tris mano kurtas iliustracijas: ambasadorės Gintės Damušytės, literatūrologės, teatrologės Irenos Veisaitės ir motosporto čempionės Adrijos Skudutytės. Šis projektas man labai patiko ir teikė daug džiaugsmo – ne tik kaip iliustruotojai, bet ir kaip moteriai.

Prieš pradėdama kurti ieškojau papildomos informacijos apie herojes, skaičiau, klausiausi jų interviu, norėjau kuo daugiau sužinoti apie jų nuveiktus darbus, studijas, išgyvenimus, pasiekimus, asmenybės bruožus. Mane įkvėpė visas knygos herojes siejanti drąsa.

Perskaičiusi apie G. Damušytę ir jos sudaužytas stiklines NATO lubas, džiaugiausi ir stebėjausi šios moters drąsa, užsispyrimu. Jos pasiekimai labai įkvėpė mane pačią.

Piešdama I. Veisaitės iliustraciją kelis kartus klausiau jos interviu. Apie savo išgyvenimus, draugus, priešus ji pasakojo namų aplinkoje, tai leido man geriau ją pažinti, savotiškai apsilankyti jos namuose. Taip gimė iliustracija – paslaptinga, magiška, pasakojanti tikrąją Irenos istoriją.

Oho, kokia jauna, drąsi ir kiek daug pasiekusi yra Adrija! Ši knygos herojė mane uždegė savo atsidavimu – ji nebijo nukristi, sėsti ant motociklo ir lėkti toliau, net jei jos varžovai kur kas vyresni ar turintys daugiau patirties lenktynininkai bei lenktynininkės.

Džiaugiuosi, kad pagaliau Lietuvoje pasirodė knyga, pasakojanti istorijas apie Lietuvos moteris ir mergaites, nebijančias svajoti ir siekti savo gyvenimo tikslų. Tas, kurios nebijojo ir nebijo būti pirmosios, neklausė ir neklauso jomis netikėjusių ar netikinčių aplinkinių, visų svarbiausia – jos tikėjo ar tiki pačios savimi, drąsiai žengia savo pasirinktu keliu.

„Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ skirta ne tik mergaitėms, bet ir berniukams, tėčiams, mamoms, seneliams, ji pasakoja istorijas apie moteris, laužančias nusistovėjusius auklėjimo stereotipus, ir leidžia patikėti, kad užaugusios mergaitėms iš tiesų gali būti mašinistėmis, prezidentėmis, mokslininkėmis, motociklininkėmis ar karininkėmis – tuo, kuo nori būti. Svarbu svajoti ir tikėti savimi.“

Iliustracijas knygai „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ taip pat piešė Daukantė Subačiūtė (pilotės Aušrinės Keršytės, drabužių dalijimosi platformos „Vinted“ įkūrėjos Mildos Mitkutės, aktorės Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės, tenisininkės Veronikos Ščiukauskaitės, visuomenės veikėjos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, rašytojos Rūtos Šepetys).

Kalbino Algė Ramanauskienė.

 

Nepraleiskite, mūsų el. knygyne iki gruodžio 31 d. 23:59 val. knygai „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ taikoma šventinė -50% nuolaida: