Drąsus distopinis pasakojimas apie pasaulį be moterų teisių

Apie šią knygą sklandė didelis gerų atsiliepimų šleifas, tad ir lūkesčiai buvo atitinkami. Deja, „Tarnaitės pasakojimas“ manųjų nepateisino. Pradžia buvo gera – autorė įmeta skaitytoją į istoriją, kuri rutuliojasi labai keistame ir distopiškame pasaulyje. Tad pirmoji knygos pusė buvo intriguojanti, gaudai kiekvieną detalę ir bandai suvokti, koks tas ateities pasaulis ir kodėl tokiu tapo.

Nepaisant to, pasakojimui persiritus į antrą pusę apima nusivylimas. Jausmas lyg žiūrėtum filmą „Trumano šou“, o pagrindinis veikėjas taip ir nebūtų supratęs, kas ne taip su jo pasauliu. Man pritrūko informacijos, kodėl šioje knygoje viskas nutiko taip, kaip nutiko. O tos detalės, kurios paaiškėjo, man pasirodė nelabai įtikinamos. 

Tarnaitės pasakojimas

Šioje knygoje istoriją mums pasakoja Tarnaitė iš ateities. Tokia, kurios pareiga gimdyti šeimai vaikus, nes distopiniame knygos pasaulyje visi visuomenės nariai turi griežtai paskirstytus vaidmenis.

Istorija pasakojama dviejomis linijomis – vieną dabartyje, kuomet iš kasdienybės detalių galima susidaryti vaizdą, koks pasaulis yra knygoje. Kita – pagrindinės veikėjos atsiminimai iš „normaliųjų laikų“ ir prasidėjus pokyčiams.

Reikia pripažinti, kad toks pasakojimo būdas turi nemažai privalumų. Bent man patinka, kuomet bendras vaizdas ir didelis paveikslas skleidžiasi palengva, taip pat, kaip ir galimybė chronologiškai kaip dėlionę istoriją susirinkti pačiam skaitytojui.

Visuomenės taip greit nesikeičia

Labiausiai šioje knygoje mane trikdė laiko rėmai. Suprask, kad nuo gyvenimo, tekėjusio įprasta vaga, iki knygoje aprašomo veiksmo praėjo ne daugiau nei 10 metų. Kaip visuomenė per tokį trumpą laiką galėjo taip kardinaliai transformuotis rašytoja taip ir neatrado būdo paaiškinti.

Motyvai pokyčiams, katalizatoriai apibūdinami menkutėmis užuominomis – suprask, kažkas su ekologija, moterų teisėmis, pasirinkimu negimdyti ir nevaisingumu. Taip pat leidžiama suprasti, kad veiksmas vyksta JAV, bet tai, kokiu būdu kaip laisvų žmonių šalis identifikuojama valstybė taip smarkiai pasikeitė nesiteikiama per daug detaliai aiškinti. Šis atotrūkis nuo realybės man neleido ramiai mėgautis kūriniu.

Įvertinti laisvę

Kalbant apie knygos vertę ir pagrindinę žinutę, negali sakyti, kad ji nieko po savęs nepaliko. Nepaisant trūkumų, „Tarnaitės pasakojimas“ leido pažvelgti į, regis, savaime suprantamus dalykus – laisvę, nepriklausomybę, šiek tiek kitu kampu. Visgi pasaulyje, kur viskas keliasi į skaitmeninę erdvę, atsiranda nauji keliai žmonių kontrolei vienu mygtuko paspaudimu. Iš kur galime žinoti, kad vieną dieną tai nebus prieš mus panaudota?

Kodėl skaityti? Dėl originalumo ir idėjos – kas jei vieną dieną pasaulis sustotų ir imtų eiti atgal, o moterų teisės nustotų būti savaime suprantamu dalyku.

Kodėl neskaityti? Dėl neįtikinančio distopinio pasaulio, kuriame vyksta veiksmas.