Drama apie mamas ir dukras

Net neatsimenu, kada buvau taip jaukiai pasinėrusi į romaną. Tai viena tų knygų, kurias skaitai plėšoma dvejopų jausmų: viena vertus, norisi greičiau pabaigti ir pamatyti, prie ko buvo vedama, kita vertus, nori, kad ji būtų dar keliais šimtais puslapių ilgesnė, dar detalesnė, lėtesnė. Kad nereiktų atsisveikinti.

Knygos atmosfera buvo kaip tik tokia, kurią man turbūt maloniausia patirti. Mažas, turtingas 90s Amerikos miestelis. Visų pirma, mane nokautavo 90s dvasia. Jerry Springer, Spice Girls. Tie laikai, kai nebuvo mobiliųjų ir žmonės atsibelsdavo vieni pas kitus į svečius. Tie laikai, kai dvidešimt dolerių buvo milžiniški pinigai (kaip mūsų laikais 20 litų ?).

Tobuli namukai, tobuli žmonės. Bet visgi ne. Miestelyje, kuriame tvyro lygybės, vienodumo, „uniformiškumo“ aura, lyg kokioj utopinėj, ultra skandinaviškoj visuomenėj, iš pažiūros visi yra šaunūs ir laimingi (a la nusivylusios namų šeimininkės ir Stepfordo žmonos). Bet kiekvienas žmogus turi savo istoriją. Ir ši knyga iš esmės yra tiesiog apie tai. Apie visų istorijas. Apie tobulų mamų praeitį. Apie gražuolių, protinguolių dukterų paslaptis. Apie jų santykius. Šis romanas – tai labai lėta, kruopšti, detali charakterių studija. Autorė nesibodi (pa)aiškinti kiekvieno veikėjo poelgio šaknis, naršyti net ir smulkiausius jų gyvenimų vingius, ieškodama atsakymų – kodėl elgiamės būtent taip, o ne kitaip. Pagrindinė romano tema – motinystė. Visais įmanomais jos aspektais. Abortas, surogatinė motinystė. Dukros ir mamos santykiai. Keliavimas iš merginos į moters gyvenimą. Tos „Little fires everywhere“ – tai moterys, kad ir kaip banaliai skambėtų. Tokios, kurios gali greitai užsidegt, sudegint šimtus hektarų miško, o kartais švelniai pūstelėjus užgest amžinai.

Esama ir dar kelių pavadinimo „Little fires everywhere“ (pažodžiui – maži gaisrai visur aplink) reikšmių. Viena vertus, romanas taip ir prasideda. Kažkas padega turtingos šeimos namą. Gaisrininkai sako – kiekvieno gyventojo lovoje buvo sukelta po mažą gaisrą – po mažą gaisrą visame name. Ir nuo šio įvykio autorė neria į praeitį ir papasakoja kiekvieno istorijos dalyvio gyvenimą, charakterį, istoriją. Taigi romane susiraizgo daugybė mažų, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių pasakojimų, lyg novelių apie kiekvieną veikėją įvairiausiais gyvenimo tarpsniais. Daugybė mažų ugnių, kurios susitikusios sudaro didelį, visa apimantį gaisrą – romaną. Knyga prasideda ir baigiasi tuo didžiuoju gaisru. O visi 400 puslapių in between – maži gaisreliai, iš kurių ir susideda mūsų gyvenimas.

Jaučiu, kad rašau nerišliai. Viena vertus, noriu išreikšti, kaip ši knyga man tiko, kokia ji man brangi per šias kelias dienas pasidarė. Kita vertus, nenoriu spoilinti. Nes aš ją ėmiau į rankas nieeeko nežinodama ir nenusivyliau. Imkit ir skaitykit, o skaitydami klausykit Cranberries. Aš klausiau šiom dienom ir kažkaip skaudžiai tiko.