Įvairi, laisva ir verčianti susimąstyti – šiuolaikinė lietuvių literatūra kupina naujovių. Joje susipina įvairūs žanrai, juntama vis daugiau laisvės ir polinkio eksperimentuoti – grožinė literatūra derinama su asmeniniais pasakojimais, istorinėmis aktualijomis ir fantastikos elementais. O pastaraisiais metais ypač išryškėjo asmeninės laisvės, psichinės sveikatos, gyvenimo prasmės paieškos temos.
Kokias šiuolaikinių lietuvių autorių knygas verta perskaityti kokybiškos literatūros mylėtojams? Interneto knygynas patogupirkti.lt dalijasi TOP 8 knygomis spalvingam literatūriniam pavasariui.
Irena Buivydaitė „Trečias kartas nemeluoja“
Šilta ir atvira rašytojos, anglų kalbos dėstytojos ir vertėjos Irenos Buivydaitės knyga „Trečias kartas nemeluoja“ nukels skaitytojus į ramybe dvelkiantį Nidos paplūdimį. Čia vieną rugsėjo dieną likimas suveda dvi vienišas moteris. Skirmantė po skausmingo tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį. Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Abi moterys ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų.
Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Šių laikų sunkių temų akiratyje, I. Buivydaitės knyga išsiskiria jautrumu, ilgesiu ir optimizmu, kad viskas galiausiai bus gerai.
Andrius Tapinas „Šmėklų mėnuo“
Beveik dešimtmetį lauktas ir galiausiai knygynų lentynose pasirodęs Andriaus Tapino „Stimpanko serijos“ tęsinys „Šmėklų mėnuo“ pradžiugino ne vieną šio Lietuvoje dar gana naujo žanro gerbėjus. Trečioji knyga tęsia romanų „Vilko valanda“ ir „Maro diena“ siužetus, kuriuose autorius pristatė alternatyvią Lietuvos istoriją, kupiną tamsių sąmokslų, alchemikų paslapčių, garo mašinų ir netikėtų išradimų.
Trečiojoje knygoje A. Tapinas tęsia beprotiškus nuotykius – nuo Bezdonių ir laisvojo Vilniaus iki Sankt Peterburgo tvirtovių, įtraukęs apiplėšimus ir povandeninius konstruktus, profesorius ir revoliucionierius, banditus ir mistikus. Nors pats autorius teigia, kad trečiąją dalį galima skaityti ir neskaičius pirmųjų, visgi rekomenduojama susipažinti ir su pirmosiomis serijos dalimis, kurios šiemet pasirodė nauju leidimu.
Jaunius Petraitis „Tu kažką turi“
Autorius Jaunius Petraitis lietuvių skaitytojams šiemet pristato savo gyvenimo statybų romaną, aprašytą knygoje „Tu kažką turi“. Čia užfiksuoti kasdieniai kankinantys egzistenciniai klausimai, tad knyga yra aktuali visiems, ieškantiems savo gyvenime daugiau prasmės.
Knygoje pasakojama apie rinkodaristą Gojų, kuris pasiryžo statytis namą. Tačiau jo planus jaukia netikėtos aplinkybės: tampa aišku, kad statybos bus neeilinės ir reikalaujančios aukų.
Debiutinis J. Petraičio romanas tragikomišką šių dienų realybę ir kviečia leistis į kelionę, ieškant atsakymų į nuolat kylančius klausimus. Kaip teisingai pasistatyti gyvenimą? Kaip jį statyti vyrams, o kaip moterims? Kaip statybų dulkėse nepamesti to, kas iš tiesų svarbiausia? Tai knyga apie šiais laikais klestinčias dideles ambicijas ir prarastą prasmės jausmą.
Rasa Sagė „Ugnis jos kauluose“
Rašytoja, tinklaraištininkė ir visuomenės veikėja Rasa Sagė kviečia skaitytojus leistis į kelionę po Nyderlandus, knygoje „Ugnis jos kauluose“. Čia pasakojama istorija apie tris moteris, kurios dėl įvairių aplinkybių paliko Lietuvą ir bando įsitvirtinti svetimoje kultūroje.
Už olando ištekėjusi Marta išvyksta gyventi į vyro šalį, kur stengiasi prisitaikyti prie tradicinio XX a. pradžios Nyderlandų gyvenimo būdo, išgyventi karą ir sutuoktinio mirtį. Kita romano veikėja Edita nukelia skaitytojus į Antrojo pasaulinio karo Šiaulius, iš kurių per prievarta mergina išvežama dirbti į Vokietiją. Po kurio laiko susipažinusi su olandu ji apsigyvena Nyderlanduose, tačiau ten taip pat susiduria su priešiška sau aplinka. Trečioji romano veikėja Vita, išgyvenusi sovietmečio grimasas ir sulaukusi atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, siekdama geresnio gyvenimo, išteka ir persikelia į Nyderlandus. Prigijusi svetimoje kultūroje, ji atitolsta nuo savo kilmės šalies, tačiau sugrįžti į Lietuvą ją paskatina sūnus Martynas, asmeninės laimės ir profesinės sėkmės ieškantis mamos tėvynėje.
R. Sagė įtaigiai atskleidžia romano veikėjų skaudžiai dingstantį ryšį su gimtine, siekį prigyti svečioje šalyje, bandymus iš naujo atkurti trūkinėjančius saitus su Lietuva. Istoriniais faktais paremtame pasakojime veriasi autentiški ne tik Lietuvos, bet ir Nyderlandų istorijos ir kultūros vaizdai.
Dovydas Pancerovas „Pragaro vartai“
Lietuvoje gerai pažįstamas rašytojas ir žurnalistas Dovydas Pancerovas, pasitelkęs aktualias kūrinių temas bei įtraukiantį rašymo stilių, lengvai prilipdo skaitytoją prie savo knygų puslapių. Naujausias jo kūrinys – knyga „Pragaro vartai“, kurioje susitelkiama į tai, kaip žmogus jaučiasi artėjant karui – tiek vykstančiam išoriniame pasaulyje, tiek ir vidiniame.
Pagrindinis romano veikėjas – jaunas Klaipėdos žurnalistas, policijos pagautas su maišeliu žolės, sutinka imtis neaiškios užduoties ir pėsčiomis keliauti į karinio perversmo apimtą Rusijos Kaliningrado sritį. Bausmės ir gėdos baimė išgena jį pamario kontrabandininkų keliais į kitą Nemuno krantą. Tik prasiblaivęs ima suvokti, jog sutiko leistis į sunkiausią gyvenimo kelionę, iš kurios, jei ir grįš, tai dar vienišesnis.
Romane atskleidžiamas jauno, pasimetusio, įkalinto griūnančiame pasaulyje veikėjo atvaizdas ir jo nelengva kelionė per bejėgiškumą, išdavystes, mirties patirtis ir vidinius sukrėtimus, skęstant žolės ir skaitmeninių erdvių migloje.
Valdas Bartas „Miestas anapus“
Netikėtai artimą distopinį pasaulį vaizduoja Valdo Barto slapyvardžiu pasirašantis grožinių kūrinių autorius, žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Valdas Bartasevičius, knygoje „Miestas anapus“.
Šioje knygoje jis vaizduoja vyrą, kuris, norėdamas likti nepastebimu, atplaukia į saloje esantį, paslapčių gaubiamą uždarą miestą, kur amžinai apniukęs dangus ir sutemos niekada neišsisklaido. Miesto bendruomenei primesta seniai išnykusi, o gal niekada ir neegzistavusi būtinybė užsisklęsti. Uždarumas tampa valdžios įrankiu gyventojams valdyti, priversti juos suvokti iškreiptą pasaulį kaip normalią būseną.
Vyras užmezga ryšį su trokštančia iš miesto ištrūkti mergina. Jis pradeda suprasti esąs tik žaislas viešpataujančių politikų rankose, o sutikti žmonės – visai ne tokie, kokiais iš pradžių dedasi.
Gintautas Mažeikis „Lilimų knyga. Akmentakiai“
Mėgstantiems gilią, filosofinę literatūrą, kuri verčia susimąstyti net ir užvertus knygos puslapius, sudomins rašytojo, filosofo ir antropologo Gintauto Mažeikio psichodelinis filosofinis romanas „Lilimų knyga. Akmentakiai“.
Autorius knygoje panyra į įvairių kultūrų jūrą – nuo Afrikos tautų tikėjimų, Vedų filosofijų ir lietuvių mitinių būtybių iki viduramžių šveicarų gydytojo ir filosofo Paracelso idėjų. Knygos herojai – tai XX a. viduryje JAV gyvenantis lietuvis Matas, dailininkas ir anarchistas, tapantis paveikslus bei kartais besilankantis pas doną Meskalitą. Jo mylimoji – vudu kultus praktikuojanti mamba Folu – ji atlieka apeigas, garbina orišą Ešu. Tačiau veiksmas vyksta ne tik Žemėje, G. Mažeikis nukelia skaitytojus į sapną primenančią paralelinę visatą, tyrinėja dvasines būsenas ir kviečia skaitytojus atidžiau pažvelgti į save.
Mykolas Sauka „Kambarys“
Merginų paieškas pažinčių programėlėje ir trumpus pasimatymus trisdešimtmetis skulptorius Mykolas vadina „meniniu tyrimu“. Negailestingas sau, jis atsiduoda negailestingų jam merginų tardymams ir teismui. Komiškos, graudžiai absurdiškos situacijos, į kurias patenka nuo vienatvės bėgantys romano personažai, fiksuojamos pastabaus menininko žvilgsnio.
Žinomo menininko, skulptoriaus ir rašytojo Mykolo Saukos romanas „Kambarys“ – tai menininko akimis regimo dabartinio pasaulio liudijimas, istorija apie jauno žmogaus ir jo kartos vienatvę, nesusikalbėjimą tarp lyčių, charakterių ir su pačiu savimi.
Palikite komentarą