Citatos iš knygų – malonu rinkti, verta įsiminti!

Bandau prisiminti, kada įvyko tas „lūžis”, kai knygose pradėjau pastebėti kitokias mintis. Na, žinote, kaip būna: skaitai sau gamtos aprašymus, ilgus dialogus ir pagrindinio veikėjo apmąstymus, verti puslapį po puslapio ir staiga, kažkur ten, tarp daugybės žodžių, raidžių ir teksto tarpelių nušvinta grynuolis! Viskas, jau pamatei! Tad negali atsitraukti, pabėgti, ištrinti, perrašyti. Jis ten yra… Jis, o gal veikiau ji (nesijaudinkite, nepradėsiu skirstyti žodžių ir minčių į vienos ar kitos lyties „atstovus”, jei domitės šiuo klausimu, tai rekomenduoju populiarius naujienų portalus), tai ta mintis, tas kitoks tekstas, sakinys ar pastraipa, kuris verčia stabtelėti, perskaityti dar kartą, gal ir dar kelis kartus, o tada suprasti. Priimti ar nesutikti, čia jau jūsų reikalas, bet susimąstyti teks.

Ar prisimenate savo pirmąjį perskaitytą aforizmą, senteciją, mintį, kuria iš karto norėjosi su kuo nors pasidalinti? Ar prisimenate, kaip stabtelėjote ir pagalvojote: „kaip teisingai parašyta”? Kažin ar knygų autoriai savo kūriniuose specialiai paslepia tokias mintis? Ko gero, ne. Ir galbūt daugelis iš mūsų nė nepastebime ar nesureikšminame jų, tiesiog mėgaujamės turiniu ir tiek. Bet aš jums pasakysiu – atrasti aforizmus, išsirašyti mėgstamų autorių citatas, iš tiesų yra tam tikras malonumas, dar labiau įprasminantis skaitymo džiaugsmą!

 

Namų darbai likę visam gyvenimui

Na štai, pagaliau! Radau savo pirmąjį aforizmų sąsiuvinuką. Dabar jau atsimenu nuo ko viskas prasidėjo: „Giedrė, 8A klasė, literatūros darbai, aforizmai”. Buvo eilinė (kiek nuobodoka) lietuvių kalbos pamoka apie visokias literatūros priemones, jų reikšmes, naudojimą tekstuose ir pan. Ne itin klausiau ir, ko gero, skraidžiau padebesiais, kol mokytoja ėmė entuziastingai pasakoti apie „ilgalaikius” namų darbus. Oho, kas čia per naujiena?! Tokių dar nesame turėję… Užduotis maždaug tokia: turėsime pasiimti naują sąsiuvinį, į kurį skaitant knygas reikės išrašyti aforizmus. Šis sąsiuvinys bus tikrinamas, nepamenu tiksliai, bet maždaug kas du mėnesius. Citatų privalo būti ne mažiau X (tikslaus skaičiaus taip pat nepamenu, juk visgi tai buvo daugiau nei prieš 17 metų). Bus vertinama pažymiu.

Klasėje pasigirdo gilūs atodūsiai, bandymai derėtis: „mokytoja, o gal gali būti mažiau citatų?”, „mokytoja, nespėsime, daug namų darbų” ir t.t. Tačiau mūsų mokytoja buvo griežta ir nuolaidžiauti nesiruošė, o visa ši aforizmų užduotis iš esmės buvo tik pretekstas mums įskiepyti norą, poreikį skaityti knygas.

Aš apsidžiaugiau turbūt labiausiai iš visų! Nes a) skaityti knygas ir taip itin mėgau ir man niekada nekilo klausimas, kodėl verta skaityti knygas, o be to tuo metu jau buvau atradusi literatūrą paaugliams ir tokius kūrinius kaip D. J. Salinger „Rugiuose prie bedugnės”, Nick McDonell „Dvylika“, Benjamin Lebert „Crazy“, Kevin Brooks knygas ir dar daug kitų „beveik suaugę“ serijos knygų; b) gal ne visai žinojau, kas tas aforizmas yra, bet išskirtines mintis tekstuose jau buvau pastebėjusi, jas žymėdavausi ir troškau su kuo nors pasidalinti!

Štai keletas jų:

„Žmonėms nepatinka, kai jie nežino, kas tu toks. Jie nemėgsta dalykų, kurių neįstengia suprasti. Tai juos gąsdina. Jiems geriau pabaisa, kurią jie pažįsta, negu paslaptis, kurios nesupranta.“ Kevin Brooks „Lukas“

„Viskas pasaulyje privalo vykti pagal tam tikrą planą. O tas planas toks: žiūrėti, kad matytum. Klausyti, kad girdėtum. Suprasti, kad suvoktum. Ir bėgti, kad suskubtum. Taigi bėk, vaikeli, bėk!“ Benjamin Lebert „Crazy“

„Nesubrendusio žmogaus požymis tas, kad žmogus pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti, o tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui atiduoti gyvenimą.“ D. J. Salinger „Rugiuose prie bedugnės”

 

Rimtesnė literatūra – rimtesni aforizmai

Mėgavausi šiuo „surask aforizmą“ žaidimu dar ilgai. Daryti tai, kas taip patinka ir būti už tai įvertintai, man buvo tikra motyvacija skaityti dar daugiau, atrasti dar daugiau, suprasti dar daugiau.

Vėliau, po 8 klasės perėjau mokytis į gimnaziją, pasikeitė lietuvių kalbos mokytoja, atsirado kitos užduotys, skatinančios atskleisti kitus gebėjimus, pvz.: teksto suvokimai, interpretacijos, kūrybinis rašymas ir pan. Tačiau ilgalaikis aforizmų rašymo namų darbas iš mano gyvenimo niekur nedingo.

Atsirado poreikis skaityti gilesnę, rimtesnę literatūrą. Aišku, paauglystės nuotaikos ir hormonai darė savo, tad vis dar jausdavau poreikį pasičiupti kokią knygą, kurioje narstomos temos buvo narkotikai, seksas, bendraamžių nesutarimai, paaugliškos meilės kančios ir pan. Krimtau Melvin Burgess knygas ir puikiai žinomą „Heroiną“, Elizabeth Wurtzel „Prozako kartą“, Vytauto Račicko „Nebaigtą dienoraštį“. Tamsokos knygos, kai pagalvoju dabar… bet tuo metu jos atrodė itin artimos, jos tarsi mane „suprasdavo”.

Netrukus mokyklinis sąsiuvinukas prisipildė įvairiausiomis knygų autorių citatomis ir ėmė …nebetilpti. Nusipirkau naują, storą užrašinę, kietais viršeliais, o kartu su ja į mano literatūros pasaulį atkeliavo Haruki Murakami, John Irving, Erich Maria Remarque, Paulo Coelho knygos. Žinoma ir daug kitų, nes paskutinieji mokyklos metai buvo itin pašėlę… skaitymo prasme.

Tačiau būtent šių autorių citatos pildė daugiausiai puslapių mano aforizmų knygoje (nusprendžiau, kad „sąsiuvinis” jau nėra tinkamas pavadinimas rimtų knygų, rimtoms sentencijoms). Paaugliškas mintis keitė filosofinės ir egzistencinės, autorių citatos nuguldavo ne tik baltuose lapuose, bet ir mano pačios galvoje, kartais išsprūsdavo pokalbiuose, kuriuose galėdavau pasijausti žinanti apie gyvenimą (kiek galima apie jį žinoti būnant 17 metų) daugiau nei bendraamžiai.

Štai, pavyzdžiui, Haruki Murakami knygoje „Kafka pakrantėje” rašo:

„Likimas – tarsi maža smėlio audra, nuolatos keičianti kryptį. Tu pasuki į vieną pusę, bet ji pasiveja. Tu dar sykį pakeiti kryptį, bet audra ir vėl prisitaiko. Vis blaškaisi, lyg auštant šoktum su mirtimi nelaimę pranašaujantį šokį. Kodėl? Nes ši audra nėra kažkas, atklydęs iš toli, kažkas, su tavimi nesusijęs. Ji – tai tu. Kažkas, slypintis tavo viduje. Tad tau telieka pasiduoti, žengti tiesiai į sūkurį, užsimerkti ir užsikimšti ausis, kad vidun nepatektų smėlio, ir pamažu eiti. Ten nešviečia saulė, nėra mėnulio, krypties, laiko jausmo. Tik smulkus baltas smėlis, tarsi į dulkes  pavirtę kaulai, verpetais besisukantys į dangų. Štai tokią smėlio audrą turi įsivaizduoti.“

Ir jūs man pasakykite, ar bent trumpam nesusimąstėte perskaitę šią mintį apie save ir savo gyvenimą? Ech… H. Murakami, ačiū tau, kad atsiradai mano gyvenime gana anksti ir pasilikai jame ligi šiol!

 

Trūksta žodžių? Pasinaudokite citatomis! 

Užsirašyti įvairias citatas ranka man visada patikdavo labiau. Berašant ir pati mintis geriau įsimena, randasi daugiau laiko dar kartą ją apmąstyti. Tačiau keičiantis laikams ir technologijoms, aforizmų ieškojimas ir žymėjimas taip pat keitėsi. Supratusi, kad pripildyta užrašinė galiausiai atsiduria per daug giliame stalčiaus kampelyje, kartais ir pusmetį nepaliesta, nusprendžiau visą savo turtą persikelti į kompiuterį, susikurti atskirą dokumentą, kurį stengiausi skrupulingai pildyti.

Išduosiu vieną paslaptį, kodėl aforizmai ir sentencijos man vis dar labai patinka. Jos gali virsti puikiais gimtadienio sveikinimais! Turbūt bent kartą gyvenime esate atsidūrę tokioje situacijoje, kai rašydami sveikinimo atviruką norėjote sukurti kažką gudresnio, nei „linkiu daug sveikatos ir laimės”. Tai štai, žymių autorių citatos tam puikiai tinka! O puiki žinia ta, kad pasirodo, ne aš viena tokia gudri citatas saugoti skaitmeniniu būdu.

Citatos yra tikrai populiarus reikalas. Internete galima rasti ne vieną puslapį įvairiausių rašytojų filosofų, mąstytojų, verslininkų, menininkų, netgi aktorių minčių. Vienas populiariausių tokių  tinklalapių yra http://kabutes.kasvyksta.lt. Citatos čia suskirstytos itin patogiai pagal rūšis pvz.: aistra, draugystė, menas, išmintis, skausmas, verslas ir t.t. Todėl tarkime, jei norite palinkėti kažką, būtent susijusio su ta tema, tai tiesiog pasirinkite atitinkamą kategoriją ir joje rasite įvairiausių autorių citatų.

Dar vienas šaunus puslapis, nors labai asketiškas ir minimalistinis, yra https://www.c1.lt. Čia taip pat galima citatas išsifiltruoti pagal autorius, arba pasirinkus norimą žymą. Įdomu tai, kad skirtingai nei daugelis kitų puslapių, seniai gyvuojančių internete, šis vis dar aktyviai pildomas. Naujausios citatos yra puslapio viršuje, ir štai man berašant šiuos žodžius, matau, jog šiuo metu c1.lt puslapyje yra 7410 citatų! Oho! Kažin kiek sąsiuvinių reikėtų tokiai aforizmų gausybei surinkti?

 

Įkvepiančios, mėgstamų autorių citatos

Rašydama šį tekstą, supratau, kaip iš tiesų pasiilgau kadaise mokykloje užduoto namų darbo, virtusio maloniu užsiėmimu širdžiai. Juk kiekvienoje knygoje, galima atrasti kažką, kas būtent tau svarbu, ką būtent tu pamatei, kas tau įsimena ir supurto suvokimą ar pasaulėžiūrą. Tad pabaigai, pasidalinsiu su jumis keliomis mane įkvepiančiomis, mano mėgstamų autorių citatomis ir slapčia tikėsiuosi, kad galbūt ir man pavyks jus įkvėpti šiems maloniems, ilgalaikiams aforizmų rinkimo namų darbams.

 

Paulo Coelho „Alchemikas”:

„Tik vienas dalykas gali svajonę padaryti neįgyvendinamą: tai baimė, kad nepasiseks.“

„… sprendimai tėra tik ko nors pradžia. Darydamas sprendimą, žmogus iš tikrųjų pasineria veržlion srovėn, kuri jį nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nenujautė atsidursiąs.“

„Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų …“

 

Erich Maria Remarque:

„Savo sumanymais žmogus visada yra didis. Tik ne jų įvykdymu. Tuo jis ir žmogus.“

„Melancholikas pasidarai, kai imi galvoti apie gyvenimą; cinikas – kai pamatai, ką iš jo padaro dauguma žmonių.“ („Trys draugai“)

„Kiekviena valanda kažką duoda, kažką atima, kažką pakeičia. “ („Juodasis Obeliskas“)

 

Robin Sharma „Ką tau skyrė likimas”:

„… laimė yra vidinis darbas. Ją lemia ne išorinės vertės siekimas, o vidinių teigiamų žmogaus ypatybių puoselėjimas. Ji priklauso ne nuo didesnio kiekio pinigų, bet nuo didesnio prasmingumo. Ir laimė nėra vien tai kas vadinama sėkme; laimė – tai savo reikšmingumo pojūtis, žinojimas, kad pasaulyje tu turi tvirtą vertę.“

„… atleisti, vadinasi, tiesiog suprasti, jog žmogus, verčiantis kentėti kitą, šitaip elgiasi tik todėl, kad kenčia pats.“

 

Richard Bach:

„Kas begali būti atsakingesnis už tą, kuris, atradęs gyvenimo prasmę ir aukščiausiąjį tikslą, jais seka?“

„… koks bus mūsų ateities pasaulis, priklauso nuo to, ką jau išmokome ankstesniuose. Jei nieko neišmoksi, būsimas pasaulis niekuo nesiskirs nuo senojo: jame galios tos pačios nelyginant švinas sparnus slegiančios ribos, kurias teks įveikti.“

 

Francis Scott Fitzgerald „Didysis Getsbis“:

„Jei norėsi ką nors pasmerkti, prisimink, kad ne visi žmonės pasaulyje turi tokias galimybes, kokias turėjai tu.“

„Tobuliausias realus grožis ir žavumas negali varžytis su tuo, ką sugeba sukurti žmogaus fantazija.“

 

Oscar Wilde „Doriano Grėjaus portretas”:

„Laimingi būdami, mes visada geri, bet būdami geri, ne visada laimingi. “

„Nūnai žmonės žino visų daiktų kainas, tačiau nežino nė vieno daikto vertės. ”

„Dievinu paprastus malonumus … Jie paskutinis prieglobstis sudėtingiems žmonėms. ”

 

P.S. Galbūt jūs jau turite savo citatų žurnalą, sąsiuvinį ar knygą? O gal ir ne vieną? Pasidalinkite ar renkate citatas iš knygų? Kokios jūsų mėgstamiausios citatos?