Britų istorikė M. Beard knygoje „SPQR“ keičia suvokimą apie senovės Romą

„Praėjus dviem tūkstantmečiams ji tebėra Vakarų kultūros ir politikos pamatinis akmuo, lemiantis, ką rašome, kaip regime pasaulį ir save jame“,  –  senovės Romos įtaką aktualizuoja britų istorikė Mary Beard, viena žymiausių antikos eksperčių.

Istoriniame veikale „SPQR. Senovės Romos istorija“ mokslininkė griauna tradicinėje istoriografijoje susiformavusius mitus ir kviečia į vieną reikšmingiausių senovės civilizacijų pažvelgti naujomis akimis iš šiuolaikinio žmogaus perspektyvos. Tai pirma į lietuvių kalbą išversta istorinė knyga, siūlanti dabarties mokslo atradimais paremtą Romos istorijos analizę (iš anglų kalbos vertė Viktorija Skliutaitė, Matas Geležauskas, išleido „Kitos knygos“).

SPQR – tai posakio Senatus populusque Romanus santrumpa (liet. „Senatas ir romėnų tauta“), taip romėnai apibūdindavo savo valstybę. Knygoje telpa ištisas tūkstantmetis nuo pirmųjų Romos gyventojų iki imperatorius Karakalos, kuris visiems laisviesiems imperijos gyventojams suteikė Romos pilietybę. Kaip sako pati istorikė, tai knyga apie Romos ištakas ir tūkstantmetį išlaikytą galybę, o ne apie vienos svarbiausių senovės civilizacijų žlugimą.

Pateikdama plačią senovės Romos perspektyvą, mokslininkė nepamiršta intymių detalių iš romėnų kasdienybės. Skaitytojas vedžiojamas ne tik po viešąsias Romos erdves – didingus miesto pastatus, aikštes, bet ir po užeigas, skersgatvius ar net viešnamius. Tai įkvepia gyvybės antikos pasaulio gyventojams. Atgyja ne tik Romos karaliai, imperatoriai, kiti valdantieji, bet ir miestiečiai, kariai, vergai, sukilėliai.

Atsijodama mitus nuo faktų M. Beard verčia suabejoti mūsų sąmonėje įsišaknijusiais mitais ir pasakojimais. Ar tikrai žinome, ką reiškė būti romėnu senovėje? Kas lėmė Kleopatros savižudybę? Kodėl Cezaris peržengė Rubikoną? Ar pelnytai Kaligula buvo laikomas tironu?

Istorijos chuligane kartais pavadinama mokslininkė siūlo naująją Romos istoriją, parašytą ne sausų mokslinių faktų kalba, o atrandant naujas priežasčių ir pasekmių sąsajas. M. Beard pasakojimas pasižymi gilia erudicija, sąmoju ir kandumu.

„Senovės Romos istorijos analizė gyvenant XXI amžiuje kažkuo primena vaikščiojimą lynu – reikia itin atidžiai laikyti pusiausvyrą“, – teigia mokslininkė, besistengianti atskleisti abi medalio puses. Pasak jos, vienoje pusėje – viskas raminamai pažįstama: matyti pastatai ir paminklai, girdėti pokalbiai apie laisvės prigimtį ir seksą, šeiminis gyvenimas su neklaužadomis, kitoje pusėje plyti svetima teritorija: vergovė, purvas, mirtys nuo šiandien pagydomų ligų, paauglystės dar nesulaukusios nuotakos ir šventikai kastratai.

Į antikos istorijos vingrybes M. Beard gilinasi jau penkis dešimtmečius ir teigia, kad per tą laiką senovės Romos istorija smarkiai pasikeitė. Daugiau žinių suteikė ne tik naujausių tyrimų metu atskleisti faktai, bet ir įvairūs radiniai, aptikti žemėje, po vandeniu, pasimetę bibliotekose ar kitur. Vienas iš tokių – knygoje minimas jaudinantis romėnų gydytojo pasakojimas, rastas graikų vienuolyne 2005 m.

Kaip teigia autorė, „Romos istorija nuolatos perrašinėjama ir taip buvo visados; tam tikrais atžvilgiais mes apie senovės Romą žinome daugiau nei patys romėnai.“

Anot mokslininkės, senovės Romos istorija vis dar stipriai mus veikia. Mes lygiuojamės į jos imperinės galybės, užkariavimų, žiaurumo ir nesaikingumo istoriją. Romoje vykę debatai apie pilietybę, saugumą bei individo teises daro įtaką ir šiuolaikinėms diskusijoms pilietinių laisvių tema. Iki šiol rezonuoja ir teatro scenose toliau interpretuojami Romos mitai.

Mary Beard (gim. 1955 m.) – pasaulinio garso mokslininkė klasikė, pagrindine tyrimų kryptimi pasirinkusi senovės Romą. Kembridžo universiteto profesorė, Britų akademijos ir Amerikos menų ir mokslų akademijos narė. Be tiriamojo darbo, mokslinių publikacijų ir paskaitų įvairiose šalyse, daug dėmesio skiria Antikos palikimo populiarinimui, yra dienraščio The Times ir jo literatūrinio priedo klasikos skyriaus vadovė.  Už „SPQR“ gavo Nacionalinį kritikų rato apdovanojimą negrožinės literatūros kategorijoje.