„Nepaprastai intymiai, gailestingai, pagaviai nutapytas priklausomybių, drąsos ir meilės paveikslas“, – taip, 2020-aisiais skirdama Douglaso Stuarto romanui „Šugis Beinas“ prestižinį „Booker Prize“ apdovanojimą, apie jį taikliai pasisakė „Booker Prize“ komisija.
Knygai buvo lemta sužavėti ne tik kritikus ir literatūros lauko profesionalus, bet ir skaitytojus –pandemijos pradžioje anglų kalba pasirodęs jautrus romanas surado savo skaitytoją ir sulaukė didžiulio dėmesio. Dabar romanas pasirodė ir lietuviškai – iš anglų kalbos jį išvertė Mėta Žukaitė, o išleido leidykla „Baltos lankos“.
Lyginamas su „Mažu gyvenimu“
Douglasas Stuartas – Glazge gimęs škotų kilmės Amerikos rašytojas, drabužių dizaineris, gyvenantis Niujorke. „Šugis Beinas“ – debiutinis autoriaus romanas.
Romano veiksmas nukelia skaitytojus į 1981-ųjų Glazgą, kuris išgyvena skurdo ir smurto laikus, vyrai ir sūnūs likę be darbo, siaučia narkotikų epidemija, o gerosios miesto šeimos priverstos prasimanyti, kaip kas tik geba. Agnesė Bein visad iš gyvenimo tikėjosi daugiau, svajojo apie vieną dieną jai nutiksiančius didžius dalykus. Visada pasitempusi, išdidi, spinduliuojanti tvirtybe mylinti motina, ji vis dėlto nė dienos neišturi neišgėrusi.
Palikta mergišiaus, savimylos vyro, Agnesė vis giliau grimzta į alkoholizmą. Trys vaikai kaip įmanydami stengiasi ją ištraukti, bet vienas po kito pasiduoda, gelbėdamiesi patys. Jauniausias sūnus Šugis vilties laikosi įsitvėręs ilgiausiai. Jis kitoks, švelnus ir vienišas, užvis labiausiai mėgsta žaisti su savo lėlyte Dafne. Bet Šugis tiki: jei iš visų jėgų pasistengs, taps toks kaip kiti berniukai ir padės jiedviem su motina išsikapstyti iš beviltiškai tamsaus gyvenimo gniaužtų.
Romanas ne tik apdovanotas 2020 m. „Booker Prize“, bet ir tapęs metų grožine knyga prestižiniuose „British Book Awards“ apdovanojimuose, nominuotas gausybei kitų literatūros premijų, tarp kurių – ir „National Book Awards“. Knyga išleista 39 šalyse, o literatūros kritikai ją lygina su tokiais kūriniais kaip Jameso Joyce’o „Dubliniečiai“ ir Hanya’os Yanagiharos „Mažas gyvenimas“.
Dešimtmetį trukęs darbas ir autobiografiniai motyvai
Pasak autoriaus, knygą jis rašęs visą dešimtmetį, o pasirodžiusi ji itin sudėtingu laiku: „Buvo pirma visuotinio karantino savaitė. Pamenu, tada sėdėjau ir tikrai galvojau, kad mano vos beprasidedančiai rašytojo karjerai galas.“
Tačiau knyga buvo pastebėta – pirmiausia kritikų, „Booker Prize“ komisijos, o tada ir didelio būrio skaitytojų. „Kaip kūriniui, kurį atmetė per 40 skirtingų leidėjų, tai jau buvo didžiulis pasiekimas“, – prisimena D. Stuartas.
Rašytojas neslepia, kad Glazgas – akivaizdžiausia, bet ne vienintelė jungtis tarp autoriaus gyvenimo ir knygos siužeto. Romane, jo paties teigimu, esama autobiografinių motyvų, o knygos rašymas dėl to tapo gydančia patirtimi. „Tikrai nemanau, kad būčiau jautęs poreikį parašyti tokį kūrinį, jei mano mama būtų tebebuvusi gyva“, – sako D. Stuartas.
Jis pasakoja, kad mergišius tėvas šeimą paliko, kai pačiam Douglasui tebuvo ketveri. Su išėjimu negalėjusią susitaikyti mamą tai labai stipriai pastūmėjo į alkoholizmo liūną. „Šugis Beinas“ yra knyga apie skausmą ir sielvartą, apie tai, ką reiškia mylėti nuo priklausomybės kenčiantį žmogų. Bet kartu tai ir bandymas užfiksuoti nuostabius mažus dalykus – mamos stiprybę, begalinį orumą, išdidumą.“
Romanas „Šugis Beinas“ išties talentingai apnuogina skurdo nuožmumą ir griaunančią geismo jėgą, užjaučiamai brėžia žmogiškosios meilės ribas, vaizdžiai tapo liūdesio šešėlius ir vilties blyksnius. Tai duoklė praėjusiai Škotijos istorijos epochai ir nepalenkiamai žmogaus valiai išgyventi bet kokiomis sąlygomis.
Palikite komentarą