„Baltų lankų“ naujienos: provokuojantys personažai, įtempti siužetai ir tikrų nusikaltimų istorijos

Leidykla „Baltos lankos“ pasitinka rudenį ir skaitytojams bei skaitytojoms siūlo daugybę ypatingų naujienų: nuo autobiografinių, visame pasaulyje įvertintų romanų ir išmintingų, paprasto gyvenimo grožį atskleidžiančių knygų iki tikrais faktais paremtų įtempto siužeto trilerių bei įsimenančių šeimos istorijų ir dramų.

„Norėčiau išskirti Edwardo St Aubyno „Patriką Melrouzą“. Perskaityti šią knygą – kelios svarios priežastys: puikus vertėjo Laimanto Jonušio darbas, aktualios, su esminėmis šiandienos žmogaus problemomis susijusios temos, pelnytos literatūrinės premijos, rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės rekomendacija. O perskaičius tikrai bus įdomu pasižiūrėti to paties pavadinimo penkių dalių televizijos serialą“, – pasakoja leidyklos rinkodaros projektų vadovė Laura Grigaravičienė.

„Atkreipkite dėmesį ir į Lietuvoje meno kritikos tekstais žinomo Johno Bergerio subtiliai nostalgišką knygą „Mes susitinkame čia“, Kento Harufo poetišką, šviesų, ode laimei ir gyvenimo laisvei vadinamą romaną „Mūsų sielos naktyje“. Skaitytojus intriguos ir stebins rašytojo amplua debiutuojančio Pauliaus Senūtos romanas „Sfera“, – tęsė leidyklos atstovė.

Edward St Aubyn „Patrikas Melrouzas“ (iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys)

Edwardas St Aubynas – vienas žinomiausių šiuolaikinių britų rašytojų, pasaulyje išgarsėjęs penkių autobiografinių romanų ciklu apie Patriką Melrouzą, kurį rašė daugiau kaip dvidešimt metų. Šioje knygoje pristatomi pirmi trys iš penkių ciklo romanų – „Tiek to“, „Bloga žinia“ ir „Šiek tiek vilties“, – nominuoti ir apdovanoti įvairiomis literatūros premijomis.

Šioje trilogijoje Edwardas St Aubynas meistriškai atveria amoralios, snobiškos, godulio ir žiaurumo kamuojamos dekadentiškos britų aristokratijos pasaulį ir jame augusio vienišo jaunuolio gyvenimo kelią. Preciziškai tiksliai analizuoja esmines problemas, kurias išgyvena šiuolaikinis žmogus: emocinės sveikatos sutrikimus, psichologinį smurtą, seksualinį išnaudojimą, priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio.

John Berger „Mes susitinkame čia“ (iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė)

Tai pasakojimai apie susitikimus su mirusiais mylimaisiais, atmintį, nuolatinę kelionę erdvėmis ir laiku. Šioje knygoje gyvieji ir mirusieji susitinka įvairiausiuose pasaulio miestuose, kurių aikštės, upės, senieji pastatai ir rajonai braižo ypatingą žmogiškųjų santykių žemėlapį. Knygos herojai, netikėtai įsiterpdami į gyvųjų pasaulį, veda per atminties miestus, kol žodžiai nebetenka prasmės, kol lieka svaiginamas supratimas: niekas nesibaigia, visa tęsiasi.

Johnas Bergeris – britų rašytojas, meno kritikas ir teoretikas, dailininkas. Žinomiausias dėl savo grožinės kūrybos (1972 m. už romaną „G“ apdovanotas „Man Booker“ premija) ir meno kritikos tekstų (svarbiausiu jų laikoma knyga „Kaip menas moko matyti“). „Mes susitinkame čia“ – knyga, laikoma romano, esė, autobiografinio pasakojimo ir meditacijos apie gyvenimą ir meną mišiniu.

Kent Haruf „Mūsų sielos naktyje“ (iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė)

Edė Mur ir Luisas Votersas ilgus metus gyvena kaimynystėje. Dabar jie abu vienui vieni tuščiuose namuose. Vieną vakarą Edė aplanko Luisą. „Kaip tu pažvelgtum į tai, jeigu aš paprašyčiau tavęs retsykiais ateiti pas mane naktį kartu pamiegoti. Aš kalbu ne apie seksą. Man rūpi kitkas. Geismai jau, regis, seniai išblėso. Kalbu apie tai – kaip prastumti naktį. Kad atsigulusi jausčiau šilumą ir turėčiau su kuo pasišnekučiuoti“, – taria ji. Taip užsimezga draugystė, teikianti paguodą, pokalbius naktimis, džiaugsmą ir meilę.

Šioje išmintingoje, švelnioje knygoje atskleidžiamas paprastų žmonių paprasto gyvenimo grožis, tyli ir kartu šviesiausių jausmų turtinga kasdienybė, stojiška ir ori laikysena pasitinkant gyvenimo saulėlydį. Tai odė žemiškai laimei ir gyvenimo laisvei.

Paulius Senūta „Sfera“

Iš reklamos pasaulio į literatūrą žengiančio Pauliaus Senūtos debiutinis romanas.

„Sfera“ – tai žvilgsnis į protus žmonių, kuriuos laikome bepročiais. Romano herojai tokie tikri, kad skaitydama girdėjau juos kalbančius savo virtuvėje. Buvo nejauku, o kartais – be galo juokinga. Lietuvių literatūroje ligi šiol nebuvo nieko panašaus“, – apie romaną atsiliepia žurnalistė, rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė.

„Esu iš tų, kuriems kai kurie dalykai absoliučiai aiškūs ir nėra jokios alternatyvios nuomonės. Visgi skaitydama šią knygą pagavau save kiek suabejojusią tuo, kad Žemė yra apvali“, – perskaičiusi knygą teigė ekonomistė Ingrida Šimonytė.

Sarah Vaughan „Skandalo anatomija“ (iš anglų k. vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols)

Įkvėpta skandalingo Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono ir apžvalgininkės Petronellos Wyatt romano.

Visų gerbiamą ministro pirmininko patikėtinį Džeimsą Vaithausą partijos padėjėja Olivija Lyton apkaltina seksualiniu priekabiavimu ir išžaginimu. Dviejų moterų, stovinčių skirtingose barikadų pusėse, gyvenimai negrįžtamai susipina: nepalaužiama Džeimso žmonos Sofi viltis, kad viskas – tik šmeižtas, siekiant sugriauti jos idilišką gyvenimą, susiduria su aršiu kaltintojos Keitės Vudkroft ryžtu siekti teisingumo, kad ir kokie galingi būtų jos oponentai. Vis asmeniškesnė Sofi ir Keitės kova į paviršių iškelia ilgai slėptus faktus ir korumpuotą politinio elito gyvenimą.

Jonas Bonnier „Pakibę“ (iš švedų k. vertė Simona Padvelskytė)

Keturi vyrai ir moteris, viena didelė svajonė ir įspūdingiausias šimtmečio apiplėšimas.

Iš pradžių planas atrodo nepriekaištingas: kiekvienas netikėtumas apgalvotas, kiekviena smulkmena tobulai suplanuota, atpildas – turtai, kurių užteks visam likusiam gyvenimui. Ir niekas nė nenukentės. Tik ar visi iš tikrųjų yra tie, kuo dedasi? Šis klausimas lieka neatsakytas net tada, kai sraigtasparnis su keturiais plėšikais ir 39 milijonais kronų pakyla nuo pinigų saugyklos stogo. Kokias paslaptis saugo kiekvienas jų ir kas ta moteris, įsiliejusi į jų gyvenimus?

Rašydamas autorius rėmėsi iš tikrųjų įvykdyto apiplėšimo istorija ir atliko daugybę interviu su tikraisiais nusikaltimo vykdytojais.

Carolina Setterwall „Tikėkimės geriausio“ (iš švedų k. vertė Ingeborga Elena)

Iš tiesų išgyventa meilės ir netekties istorija paremtas autobiografinis romanas.

2014-ųjų gegužė, Stokholmas. Karolinai krūtimi maitinant kūdikį, nuo jos vyro Akselio ateina elektroninis laiškas. Jame šis tarytum iš giedro dangaus surašęs slaptažodžius ir kitus svarbius dalykus – jeigu mirtų. Laišką jis užbaigia paprastai: „Tikėkimės geriausio!“ Karolina sunerimsta, paskui susierzina: tik jis geba elgtis taip beatodairiškai ir be sentimentų, beveik maniakiškai realistiškai. Spalį Akselis miršta.

Dviejuose susipinančiuose persiklojančio laiko pasakojimuose autorė skausmingai atvirai ir jautriai pasakoja asmeninę meilės ir netekties, aistros ir ilgesio, džiaugsmo ir nenumaldomo kaltės jausmo istoriją. Tai mylinčios moters laiškas mirusiam vyrui – nuoširdus, nepagražintas, drąsiai kalbantis apie įvairiausias meilės ir liūdesio formas, – todėl toks apvalantis ir tikras.

Knyga pasirodys rugsėjo mėn. pabaigoje.

Susan Meissner „Šilko siūlų dėžutė“ (iš anglų k. vertė Rita Vidugirienė)

Tapytoja Izabelė MakFarlend savo 93-iojo gimtadienio dieną sutinka duoti interviu apie Antrajame pasauliniame kare patirtus išbandymus. Nepaisant visų išgyventų žiaurumų, poniai MakFarlend svarbiausia pagaliau papasakoti ir išpažinti metų metus sąžinę slėgusią skriaudą, padarytą mažajai sesutei Džulijai. Praeities paslapčių kraitį ponia MakFarlend atveria prisipažindama, jog Izabelė nėra tikrasis jos vardas.

1940-ieji, Londonas. Emelina Dauntry ir jos sesuo Džulija, kaip ir tūkstančiai kitų vaikų, evakuojamos iš Londono. Tačiau Emelina, vos atvykusi į saugius užmiesčio namus, ima kurpti planą kuo greičiau grįžti į Londoną, kur laukia sunkiai išsikovotas darbas vestuvinių suknelių salone. Ji pasiryžusi susigrąžinti svajonę, net jei reikės sulaužyti mažajai sesutei duotą pažadą niekada šios nepalikti vienos.

Hannah Richell „Povų dvaras“ (iš anglų k. vertė Irma Šlekytė)

Megė Oberon jau metus gyvena Australijoje. Ji tikisi, kad čia nepasieks praeities klaidos ir nuoskaudos. Tačiau svetimoj šaly slenkančios dienos Megei neteikia džiaugsmo: prasti nuomojami namai, nuviliantis darbas kavinėje, atsitiktiniai, nieko nereiškiantys meilės ryšiai, atrodo, viską tik gramzdina gilyn.

Vieną dieną Megę pasiekia naujiena: jos 86-erių senelė Liliana – ligoninėje. Merginai nelieka nieko kito kaip tik, įveikus baimę, susikrauti mantą ir grįžti į gimtąją Angliją – į paslaptingąjį Klaudeslio dvarą, kurio sienos visus šiuos metus kantriai saugojo Oberonų šeimos paslaptis. Prieš Megės akis ima vertis nežinomi senelės gyvenimo vingiai, seniai pražuvusios vasaros įvykiai, kurie iš pagrindų pakeis visa, ką Megė iki šiol manė esant tikra ir nekintama.

Dinah Jefferies „Dingusi sesuo“ (iš anglų k. vertė Inga Stančikaitė)

Šeštasis lietuviškai pasirodantis knygos „Arbatos plantatoriaus žmona“ autorės kūrinys.

Belė Haton visą gyvenimą augo manydama esanti vienturtė dukra. Tačiau tėvui mirus vienoje iš dulkėtų knygų Belė randa senų dienraščio iškarpų, kuriose pasakojama iki šiol negirdėta jos tėvų istorija: tolimojoje Birmoje, tiesiai iš aukštuomenės poros pono ir ponios Hatonų sodo, pagrobta vos trijų savaičių sulaukusi naujagimė Elvira. Vyresnioji Belės sesuo.

Belė leidžiasi į prarastos sesers paieškas aukso blizgesiu užlietoje egzotiškoje Birmoje. Gal dar ne viskas prarasta, gal dar pavyks surasti Elvirą? Tačiau kelionėje užsibrėžto tikslo link Belės Haton laukia daugybė išbandymų: galvą apsukanti meilė, apkalbos, paieškas sustabdyti mėginantys nepažįstamųjų grasinimai ir skaudžios išdavystės tų, kuriais pasitikėti ji norėtų labiausiai.