Autorius: Rasa rašo

Knygos nugarėle skelbia, kad tai moderni 21 amžiaus vaikų auginimo biblija, kuri padės tapti tokiais tėvais, kokiais trokštame tapti. Autorė Hedvig, beje, yra pasaulyje gerai žinoma šeimos psichoterapeutė? Kaip gi ten viskas iš tiesų? Skaityti daugiau...

„90-ųjų vaikai tampa tėvais“ yra vienas iš tų variantų, kai nedidelėje knygos apimtyje sutalpinta tiek daug. Tekstai tiršti savo prasmingumu, vis stabtelėdavau, nes norėjosi apmąstyti. Skaitydama nukeliavau į savo devyniasdešimtuosius – vieną pavojingiausių rajonų Klaipėdoje, „riportą“, kur skraidė dantys, švirkštai ir net kulkos. Niekad nemąsčiau, kokią įtaką mano gyvenimui padarė būtent rajonas, bet tikrai daug kartų kasinėjau vaikystės prisiminimų ir santykio su tėvais klodus, kad suprasčiau, kodėl šiandien esu tokia, kokia esu… Skaityti daugiau...

Lygiai prieš savaitę porą dienų gulėjau lioninėje. Nieko rimto, bet tikrai buvo baimės (nesinorėjo pagimdyti anksčiau laiko). Iškart paprašiau vyro, kad atvežtų porą knygų, tai viena iš jų buvo būtent „Baimė“. Ją buvau „ant dienų“ pasičiupusi bibliotekoje. Pastaruoju metu mačiau, kad daug kas ją skaito. Žodžiu, nusprendžiau paskaityti ir aš. Juolab, kad aprašymas pasirodė intriguojantis. Skaityti daugiau...

O dievai! Perskaičiau šią knygą per kelis prisėdimus. Nors pradžia nekabino, vėliau įsitraukiau ir skaičiau su vėju. Perskaičius, žinoma, susigundžiau užmesti akį ir į serialą. Pirmąjį sezoną žiūrėjau persukdama serijas, antrąjį stebėjau lėčiau ir jau be jokių persukiojimų. Patiko, visai fainai. Skaityti daugiau...

Visiškai neplanavau skaityti šios knygos. Mačiau, kad daug kas dalinasi atsiliepimais socialiniuose tinkluose, bet pabūgau didelės apimties. Visgi knyga beveik 500 puslapių, o turint du vaikus pašonėje daug patogiau skaityti trumpesnius kūrinius. Ir visgi knygą nusipirkau. „Vaga“ leidyklos vakarėlyje viena moteris su didžiausiu entuziazmu įtikinėjo, kad ją perskaityti yra tiesiog būtina ir aš jau kitą dieną stovėjau knygyne. Vis dar dvejojau, bet, matyt, buvo lemta – knygyno konsultantė žibančiomis akimis pasakė tą patį, ką girdėjau ir prieš tai – puiki knyga. Taigi nusipirkau, perskaičiau ir… man labai labai patiko. Leiskite papasakoti apie knygą plačiau. Skaityti daugiau...

Mano pažintis su Susan Forward prasidėjo prieš daug metų, kai pirmą kartą į rankas paėmiau knygą „Toksiški tėvai“, po šios ėmiausi „Toksiški uošviai“, o dar skaičiau ir „Mothers who can’t love“. Pastarąją skaičiau anglų kalba, mat lietuvių kalba ji išleista nebuvo. Visos trys knygos paliko gilų įspūdį. Dalinausi jų apžvalgomis ir iki šiol visas siūlau paskaityti tiems, kurie gyveno toksiškoje/nedarnioje aplinkoje. Skaityti daugiau...

Štai ir perskaičiau Živilės Galdikienės „Laiškai, kurių tu niekada negausi“. Uch, kaip nekantravau ir laukiau akimirkos, kuomet pradėsiu! Laikiau knygą it kokį desertą ypatingai dienai ir prarijau vienu kąsniu. Man patiko, tikrai patiko, tad knyga iškart pradėjo skolinimosi istoriją ir jau yra kituose namuose. O dabar trumpai apie kūrinį. Skaityti daugiau...

Jau seniai planavau perskaityti šią knygą. Visgi pradėjau nuo „Augant Kainui“. Pastoroji (ji, beje, apie berniukų jausmų pasaulį) man paliko ypač gerą įspūdį, tad to paties tikėjausi ir iš Meg Meeker knygos. Prieš paimdama ją į rankas ieškojau atsiliepimų internete. Lietuviški komentarai buvo geri, o štai angliškų radau net labai aršių. Mano nuomonė šįkart bus kažkur per vidurį. Nors knygos pradžia buvo super įdomi, įpusėjus ją jaučiausi šiek tiek pasimetusi – kai kurios mintys visgi buvo nepriimtinos ir kėlė keistus jausmus. Bet apie viską nuo pradžių! Šįkart rašysiu punktais. Skaityti daugiau...

Apie literatūrą tėvams galėčiau kalbėti ir kalbėti.  Dar prieš Timuko gimimą ėmiau skaityti įvairias su vaikų ugdymu ir psichologija susijusias knygas. Ši tema labai įtraukė. Kai kurios knygos buvo puikios, bet skaitėsi labai sunkiai, o buvo ir tokių, kurias skaityti ypač lengva, bet perskaičius supranti, kad nieko doro taip ir nesužinojai. Rašyti rimtomis temomis lengvai skaitomu stiliumi yra nelengva. Daugumą tokių knygų rašo rimtus mokslus krimtę psichologai, tad nenuostabu, jog jų rašymo stilius būna sausokas, o pačios knygos primena vadovėlius. O žinot, kaip su tais vadovėliais… Bent jau aš jų nemėgau niekada. Skaityti daugiau...

Ši knyga yra puikus desertas, kurį suvalgiau keletu kąsniu ir skonį prisimenu iki šiol. Kaip aš mėgstu tokias knygas! Skaityti daugiau...