Autorius: Juoda lentyna

Visų pirma, apie lietuvišką pavadinimo vertimą. Kai pirmą kartą pamačiau „Apšviestoji“, nesuvedžiau, kad čia ta pati „Educated“. Tačiau geriau pagalvojus labai pritariu tokiam vertimui, nes jis kone dar geriau nei angliškasis įprasmina romano esmę – dviejų kraštutinių (šiuo konkrečiu atveju) polių – tikėjimo ir mokslo – įtaką žmogaus dvasinei, psichinei ir intelektualinei raidai. Skaityti daugiau...

Net neatsimenu, kada buvau taip jaukiai pasinėrusi į romaną. Tai viena tų knygų, kurias skaitai plėšoma dvejopų jausmų: viena vertus, norisi greičiau pabaigti ir pamatyti, prie ko buvo vedama, kita vertus, nori, kad ji būtų dar keliais šimtais puslapių ilgesnė, dar detalesnė, lėtesnė. Kad nereiktų atsisveikinti. Skaityti daugiau...

Pradėjus skaityti šitą romaną, galvojau, kad duosiu jam penkias arba keturias žvaigždes, bet į antrąją pusę žvaigždę ar net pusantros teko nukąsti. Kaip ten bebūtų, suskaičiau labai lengvai ir greitai, per porą dienų. Tai tokia visai nebloga savaitgalinė / kelioninė knyga. Skaityti daugiau...

Susannah, 24 metų ambicinga, komunikabili aštraus proto žurnalistė, dirbanti dideliame Niujorko laikraštyje vieną dieną staiga pamato ant rankos kelis mažus randelius, tartum kas būtų įkandęs. Įprastai nebūtų to ėmusi į galvą, gal koks uodas ar ką. Tačiau staiga ėmė imti paranoja, kad jos bute įsiveisė blakės. Ši paranoja greitai peraugo į didžiules nuotaikų kaitas, nepasitikėjimą aplinkiniais, garsines ir vaizdines haliucinacijas, kol mergina ir jos artimieji suprato – kažkas tikrai negerai su sveikata. Skaityti daugiau...

Jau porą metų vis atkreipiu dėmesį į šį autobiografinį romaną, bet kažkaip vis nesiėmiau jo skaityti, visų pirma dėl to, kad nesu susipažinusi su Patti Smith muzika, nesidomiu 70s rokerių, beatnikų gyvenimu. Bet, laimei, pasiėmiau iš bibliotekos ir galiu pasakyti – net jei nesat hipiai rokeriai, net jei nesirengiat ekscentriškai, neklausot 70s muzikos ir šiaip nesat nušokę menininkai, ši knyga vis tiek jums patiks. Tai pasakojimas apie Patti ir jos mylimojo, geriausio draugo, vėliau nepaprastai išgarsėjusio fotografo Robert Mapplethorpe gyvenimą. Tai yra tiek pat jo biografija, kiek ir jos. Skaityti daugiau...

Perskaičiau ir nežinau ką parašyt. Kad nurovė stogą. Kad žvengiau balsu ir žliumbiau. Kad skaičiau save. Skaityti daugiau...

Pirmiausia – apie viršelį. Darkart kartojuosi: I like a good cover. Sprendžiu apie knygas pagal viršelius. Ir šitą pirkau dėl nuostabaus viršelio. Kas čia per paveikslas? Knygoj parašyta tik Getty Images. Ir kitas dalykas, patraukęs akį – kaip dabar dažna daryti, įspaustas autoriteto atsiliepimas: „Išskirtinio grožio, subtilus ir rafinuotas kūrinys“ – Kazuo Ishiguro. Skaityti daugiau...

Šią knygą verčiau aš – ir verčiau su dideliu malonumu. Tikrai, jei turit vaikų, pirkit jiems, arba patys skaitykit, jei mėgstate fantasy žanrą ir labai šmaikštų, lengvą, gyvą pasakojimą. Cressida Cowell išgarsėjo pirmąja savo serija „How to train your dragon“ – turbūt matėte filmą, arba bent jau esat girdėję apie ką kalbu. Skaityti daugiau...

Pastarosios kelios mano skaitytos knygos buvo, nors ir visos labai geros, bet na kažkokios baisiai liūdnos ir niūrios. Baigus skaityti „Prieraišumo laisvę“ nusprendžiau, kad laikas imtis kokio nors visiškai lengvo romano pailsėjimui. Ir pamačiau lentynoje „Oazė: žaidimas prasideda“, kurią jau seniausiai esu pasiskolinusi iš brangios draugės ir fellow knygų rijikės Dovilės. Na ir ką jūs sau manot, likau labai patenkinta! Skaityti daugiau...

Oi, kaip seniai taip gerai nebuvau įsitraukusi į detektyvą! Ne veltui švedai yra karūnuojami kaip kruvinų trilerių meistrai. Ne paslaptis, kad man labai patinka trileriai ir siaubai, ir mane šokiruoti ar išgąsdinti tikrai sunku. Ir ši knyga, nors buvo žadėta, kad bus labai kraupi, manęs nešokiravo, bet vis tiek labai patiko, įtampa išliko iki paskutinio puslapio. Nors ir buvo šiokių tokių netikslumų, jie neerzino. Tik viršelis nei šioks nei toks, bet ai, atleisim šį kartą Baltoms Lankoms. Skaityti daugiau...