Autorius: Juoda lentyna

Visai nieko nesitikėjau, o knyga ėmė ir išgelbėjo mane nuo visiško karantininio bloko, kankinusio jau porą savaičių! Valio! Pasirodo, lietuviškai prileista daug Link knygų, čia tik aš nieko apie ją nebuvau girdėjusi. Tai netrukus, manau imsiuos ir jų. Skaityti daugiau...

Atidėliojau skaityti šitą knygą. Visų pirma dėl apimties – pripažinsiu, kai skaityti laiko lieka tik vėlai naktį, norisi trumpesnių, lengvesnių romanų, kad neužtruktum pusę metų prie vieno. Baugino ir tema – XVIII amžius, Grenlandija, kunigas misionierius. Iš dalies klydau, iš dalies ir ne. Skaityti daugiau...

Džiaugiuosi, kad ši knyga atsirado lietuviškos jaunimo literatūros padangėje. Kodėl? Nes man noris daugiau realistinės prozos apie blogiukus ir nevykėlius, apie tikrą, kartais perspaustą, nei šiokią nei tokią paauglystę, apie kokią pati skaičiau prieš kokius trylika metų (wow kaip seniai:D). Šis romanas man priminė Burgeso knygas („Darant tai“, „Heroinas“ ir t.t…), truputį Sue Townsend „Adriano Moulo dienoraštį“. Skaityti daugiau...

Skaičiau šią nedidelę knygą ilgai, porą savaičių. Šiaip dažniausiai skaitau vakare, prieš miegą. Bet šįkart taip neišėjo. „Tai, ko netekome ugnyje“ – tai dvylika siaubo novelių, kurių vakarais tiesiog negalėjau skaityti nes buvo per baisu. Strategiškai skaičiau tik tada, kai žinojau, kad būsiu ne viena. Išties, siaubas literatūroje yra subtilus reikalas, kaip, beje, ir filmuose. Reikia didelio talento, kad siaubą perteiktum be nereikalingo šlykštumo, banalumo, vulgarumo. Manau, Mariana Enriquez tą daro puikiai. Skaityti daugiau...

Romane pasakojama apie 1937-ųjų Vieną. Jaunas vaikinas Francas atkeliauja iš Austrijos kaimo į didmiestį dirbti tabako krautuvėlėje tabakininko mokiniu ir padėjėju. Pagrindinis tabakininko reikalavimas – sėdint tabako krautuvėje skaityti laikraščius. Visus. Kasdien. Taigi Francas, iki tol neskaitęs nieko daugiau, nei etiketes ar bilietus, ima skaityti, susipažįsta su tuometine politine situacija. Beje, vienas krautuvėlės klientų – profesorius Freudas (taip, tas pats. Visiškai dėl jo pirkau šitą knygą). Francas susibičiuliauja su profesoriumi. Manau, įdomiausia romano detalė yra būtent jųdviejų – septyniolikamečio vietinę šokėją įsimylėjusio bernioko ir aštuoniasdešimtmečio psichoanalitiko – pokalbiai. Jiedu rūko cigarus, kalbasi paprastai, kažkaip lakoniškai, bet tarp eilučių daug visko, kaip ir turėtų būti geroj literatūroj, geroj psichoanalizėj taip pat. Skaityti daugiau...

Na tas viršelis! Taip, pripažinsiu, aš labai dažnai teisiu knygą pagal viršelį. Jei ant viršelio, pavyzdžiui, svajingos moters nuotrauka iš „Shutterstock“, tai aš jos neskaitysiu. Nes tai bus „svajonių romanas“. Man labai patinka „Baltų lankų“ leidyklos viršeliai. Jie beveik visada patraukia akį, jie skoningi. „Alma littera“ dažnokai prašauna, nes bando įtikti kažkokiai moterų, kurių aš nepažįstu, auditorijai. Skaityti daugiau...

Mokslų daktarė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė ėmėsi iššūkio – parašė knygą „Pradinukų abėcėlė tėvams ir mokytojams“. Autorė dalijasi mamystės ir pedagoninio darbo patirtimi, knygoje – arti šimto patarimų ir žaismingų istorijų iš Austėjos gyvenimo. Skaityti daugiau...

Truputį netinkamai marketinta knyga – viršelis kičinis, ant jo tie žodžiai „Magija, meilė, mirtis“ truputį santa barbara. Todėl romanas iš pirmo žvilgsnio manęs nepatraukė. O po tuo keistu viršeliu, pasirodo, visai graži, netikėta istorija. Taip, tai lyg ir fantasy žanro romanas, tačiau magijos ir burtų jame iš esmės visai nėra – visa magija tik žmonių galvose. Tas man ir patiko. Skaityti daugiau...

Valio, smagu rašyt nuoširdžiai gerą atsiliepimą fainai knygai! Puikus, šiurpus romanas visiškai šitiems rudens vakarams. Vertimas nieko gero, bet net nesiputosiu, būsiu geranoriška ir papasakosiu, kas man patiko. Čia vienas iš tų pagal visus „kingiškus“ standartus parašytų siaubo romanų, kuris išties suveikė taip, kaip ir turėjo. Buvo ir baugu, ir veikėjai mieli, tokie, už kuriuos norisi sirgti, ir atomazga ne visiškai iš lubų ištraukta. Skaityti daugiau...

Siužeto jums nebepasakosiu, Lietuvoj, ko gero, jau nebėr žmogaus, nežinančio, apie ką ši knyga, nors nemaža dalis tų su tvirčiausia nuomone romano ir neskaitė – bet esu tikra, skaitė užpakalinį viršelį. Skaityti daugiau...