Autorius: Agnė

„Jo mėlynos akys buvo išsprogusios, stiklinės ir nieko nebematė, o pašėlęs grojimas buvo tapęs akla, mechaniška, nesuvokiama orgija, kurios negalėtų apibūdinti joks rašiklis.“ (26 p.) Skaityti daugiau...

Pažintį su autoriumi pradėjau nuo romano „Dienos likučiai“. Tai vyresniojo liokajaus Stivenso, atsidavusio profesijai ir darbui paskyrusio visą savo gyvenimą, istorija. Vyksmas apima romano erdvę ir pats veiksmas gali būti nupasakotas vos keliais sakiniais. Svarbiausia prisiminimai, akimirkos ir pokalbiai – visa, kas vyksta žmogaus viduje. Istorijos atskleidžia ne tik Stivenso atsidavimą tarnystei šeimininkui ir dvarui, bet greta prabėga ir svarbiausi istoriniai įvykiai. Visa tai atskleidžia kaip žmogus reaguoja ir elgiasi remdamasis savo įsitikinimais, kas dedasi vidiniame pasaulyje: principai, atsidavimas profesijai, sprendimai ir įsitikinimai. Skaityti daugiau...

Siaubo ir detektyviniai romanai, trileriai – tai knygos, kurios sukausto dėmesį, priverčia išsigąsti ar įsitempti, su baime ar nekantriai laukti kas bus kitame puslapyje. Siaubo literatūra ir kriminaliniai romanai priverčia permąstyti ir vertinti tai ką turime, nes būna baisesnių dalykų. Romanuose galima tikėtis bet ko, nuo fantastikos, iki paties žmogaus sukurtų vidinių demonų siaubo, kai skaitant visas mus supantis pasaulis išnyksta. Siaubas verčia žmones ne tik išsigąsti, bet tai gali būti ir puikus būdas pailsėti, nes pakeičiamas realus mus supantis pasaulis. Net ir vengiantys siaubo skaitytojai neretai nelieka neabejingi kriminalinėms istorijoms, nes čia siaubas pažįstamas, girdimas per žinias, matomas aplinkoje, tad ir detektyviniai romanai neatrodo tokie siaubą keliantys, miego naktimis netrikdo ir neverčia krūpčioti dėl kiekvieno keisto garso, bet sudomina savo siužetais. Skaityti daugiau...

Girdėjau Lucia Berlin palyginimą su Charles Bukowski. Tie sugretinimai dažnai gali nuvilti, ypač jeigu patinka minėtasis autorius, o pradėjus skaityti tai to ko tikėtasi nėra. Pradėjau skaityti, iškart akivaizdu kodėl atsirado šis palyginimas. Autoriai įklimpę alkoholizmo liūne. Visas panašumas tik autorių gyvenimo būdo, bet ne kūrybos srityje. Valio, nes čia išskirtinė autorė, rašanti savo stiliumi ir nesidairanti aplink. Skaityti daugiau...

Sudomino reklama kurioje autorė kvietė į savo naujos knygos pristatymą. Pirmąkart nenugirdau pavadinimo, o antrąkart sušmėžavus reklamai tas pavadinimas taip įkyriai prilipo. Paskui, negalėjau patikėti, kiek populiarumo sulaukė! Išsiskyrė dvi skaitytojų stovyklos, vieniems patiko – kiti baisėjosi. Skaityti daugiau...

Volstryto brokerio Patriko Beitmano gyvenimas be pagražinimų ir nutylėjimų. Prabangus gyvenimo būdas, populiariausi vakarėliai, restoranai, egzotiški patiekalai, dizainerių drabužiai, gražiausios merginos ir garsūs asmenys pašonėje. Ar to užtenka išvaizdžiam ir turtingam vyrui? Ne. Be to jis mėgaujasi benamių žudymu, prostitučių kankinimu, narkotikais, apskritai bet kuo, kas šauna į galvą ir ko norisi. Skaityti daugiau...

Tik pradėjau skaityti ir kiek įtarinėjimų man kilo. Tai vienas, tai kitas personažas atrodo įtartinas dėl savo elgesio. Kodėl prireikė psichiatro? Kodėl garsusis tyrėjas atsiduria keistoje situacijoje? Kas ten anksčiau įvyko ir kodėl tai vis nutylima? Tokiais spėliojimais ir mintimis pradėjau „Mergina rūke”. Skaityti daugiau...

Skaitydama „Naktį virš Tanžero“ atsiduriu Afrikoje, Maroke. Karštis prilėtina kvėpavimą, saulė kepina odą, drabužiai akimirksniu permirksta prakaitu ir limpa prie kūno. Matau mediną, spalvotas gatveles, turgaus šurmulį, žmonių apdarus. Autorė taip gražiai iš detalių piešia ir veikėjų portretus. Plonos, įdegusios rankos nukarstytos didelėmis, sunkiomis apyrankėmis, vyriškio juoda skrybėlė su violetiniu kaspinu ir dėmėmis, balta oda aptraukti kaulėti pečiai – tokios detalės užkabina, susideda į bendrą vaizdą, tokį spalvingą, įvairiatautį Tanžerą. Marokietiškos arbatos nesu nei ragavusi, nei girdėjusi apie tokią, kaži įmanoma vien skaitant apie svilinančią pirštus bandant atsigerti, be galo saldžią mėtų arbatą susidaryti realų įspūdį kokia ji yra? Skaityti daugiau...

Pradėjusi „Išnyksiu tamsoje“ ir pati išnykau knygos puslapiuose. Taip lengvai apie skaudžius dalykus, be paniekos, bet ir ne sausai. Tikras nusikaltėlis, žmonių gyvenimai, apversti aukštyn kojom likimai ir noras surasti tą nusikaltėlį, iškrypėlį, prievartautoją, žudiką – vardų n, bet koks asmuo slepiasi už jų? Kaip jam pavyksta pasprukti ir toliau vykdyti įžūlius nusikaltimus tiesiog panosėje? Kodėl atsiranda tiek savo laiko ir jėgų eikvojančių žmonių, net nesusijusių su nusikaltimais, tiesiog siekiančių vien teisingumo? Skaityti daugiau...