Autorius:

Rasti laiko, sutelkti dėmesį, susikaupti ir perskaityti ilgą, sodrią istoriją kartais gali būti tiesiog… sunku. Tuomet norint pabėgti į literatūros pasaulį puikiai tinka trumpieji tekstai: apsakymų rinkiniai, idėjų istorijos, knygos, kurias skaitant ne toks ir svarbus eiliškumas. Trumpos, tirštos ir koncentruotos istorijos. Skaityti daugiau...

Neseniai pasirodžiusi Sauliaus Tomo Kondroto prozos rinktinė „Kolekcionierius“ – pirmas bandymas į vieną knygą sudėti visus autoriaus trumposios prozos kūrinius. Knygą sudarė Palmira Mikėnaitė. Skaityti daugiau...

Ką atsakytumėte, jei jūsų paklaustų, kokių būna romantinių santykių? Kokių iššūkių jiems kyla? Kaip žinoti, ar jie baigsis santuoka? O ar santuoka išvis ką nors reiškia? Ar meilei svarbu amžius? O kiek reikšmės laimingiems poros santykiams turi aplinka ir socialinės realijos? Skaityti daugiau...

Turbūt viena didžiausių grožinės literatūros vertybių ta, kad ji padeda atskleisti nežinomus istorijos puslapius ir parodo, kad praeitis daug įvairiapusiškesnė nei esame linkę galvoti. Neseniai lietuviškai pasirodęs romanas „Karo lakūnės“ (vertėja Rūta Tumėnaitė) išpildo tai su kaupu: pasakoja iki šiol menkai žinomą istoriją apie moteris, pilotavusias didžiulius ir sudėtingus lėktuvus Antrojo pasaulinio karo metais. Stebėtina, kad 1943 metais JAV daugiau moterų turėjo piloto licenciją nei vairuotojo pažymėjimą. Dar vienas menkai žinomas ir romane atskleidžiamas istorijos puslapis – Vokietijos teritorijoje atsidūrę ir per karą išsislapstę amerikiečių kariai, kurių vėliau Europoje plačiai ieškojo JAV. Skaityti daugiau...

„2014 metų rugsėjo mėnesį viename italų laikraštyje perskaičiau straipsnį apie Margot Wölk, paskutinę dar gyvą Hitlerio maisto ragautoją. Ponia Wölk niekada nieko nepasakojo apie tai, ką patyrė per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau sulaukusi 95-erių, nusprendė atskleisti savo paslaptį. Panorau pasidomėti ta moterimi ir jos istorija, išsiaiškinti, kodėl mane taip palietė moralinės dilemos slypinčios Wölk viduje. Sekretorė, virtusi Hitlerio maisto ragautoja, tarsi tapo jo bendrininke. Tuo pat metu – ir auka, ir nusikaltėle. O svarbiausia – pati sau norėjau atsakyti į klausimą, o kaip aš pasielgčiau jos vietoje“, – taip savo apsisprendimą parašyti knygą „Ragautojos“ („Le assaggiatrici“) aiškina italų rašytoja Rosella Postorino. Skaityti daugiau...

Biologo ekologo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus Edmundo Lekevičiaus studentai sako, kad jis yra vienas iš tų dėstytojų, dėl kurių verta rinktis studijas universitete. Šmaikštus, žodžio kišenėje neieškantis profesorius gali ilgai ir daug kalbėti apie evoliucinę ir istorinę praeitį, apie šį laiką ir tai, kas mūsų laukia ateityje. Savo mintis jis sudėjo į knygą „Takoskyros žmogus: tarp žemiškojo rojaus ir pražūties“. Skaityti daugiau...

Ką reiškia versti iš anglų kalbos – tos kalbos, kurią tikrai nemažai žmonių moka ir veikiausiai gali skaityti norimų kūrinių originalus? Kokią vertimo strategiją dažniausiai renkasi, kodėl svarbu garsiai kalbėti apie autorių teises ir kodėl, užuot rekomendavusi knygas, ji rekomenduoja lėtąjį skaitymą, kalbėjomės su vertėja Gabriele Gailiūte-Bernotiene. Skaityti daugiau...

Yoko Ogawa – viena ryškiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, laimėjusi visus svarbiausius japonų literatūros apdovanojimus, įskaitant ir Akutagawos vardo premiją. Iš viso parašė daugiau kaip 40 kūrinių. Romanas „Begalinė lygtis“ – pirmasis jos kūrinys, išverstas į lietuvių kalbą (iš japonų kalbos vertė Gabija Enciūtė, išleido leidykla „Baltos lankos“). Skaityti daugiau...

Leidykla „Tyto alba“ išleido Sauliaus Tomo Kondroto trumposios prozos rinktinę „Kolekcionierius“ ir po 13 metų pakartojo daug dėmesio sulaukusią paskutinę Jurgos Ivanauskaitės knygą „Viršvalandžiai“. Šia proga kviečiame prisiminti 2005 metais vykusį dviejų legendinių Lietuvos rašytojų pokalbį, kuris buvo publikuotas J. Ivanauskaitės knygoje „Švelnūs tardymai“. Skaityti daugiau...

Šiandieniniai trisdešimtmečiai gerai prisimena tuštumą, kuri aplankydavo po kiekvienos naujos J.K. Rowling knygos apie Harį Poterį. Gali būti, kad tą jausmą pamena ir gerokai vyresni, nes Hario Poterio gerbėjų klube amžius neegzistuoja. Šiais metais lietuviškam serijos leidimui sukanka lygiai dvidešimt metų. Leidykla „Alma littera“ jubiliejų paminėjo dar kartą šią seriją išleidusi ir papuošusi knygas naujais, moderniais viršeliais. O mes kartu su Lietuvos garsenybėmis, Hario Poterio gerbėjais, pamėginome išsiaiškinti sagos sėkmės paslaptį. Skaityti daugiau...