Autorius:

„Mums svarbu ne valdyti emocijas, o jų išraiškas. Nepaprastai svarbu yra atskirti šiuos du dalykus. Ir vaikams, ir tėvams, ir visuomenei turime komunikuoti, kad jausti emocijas yra natūralu, tačiau negalime savo jausmus lieti žalodami save ir aplinką“, – sako vaikų psichologė, raidos terapeutė, „Laimingas vaikas“ įkūrėja Milda Karklytė-Palevičienė. Ji neabejoja, kad ugdyti vaiko ir suaugusiojo emocinį intelektą niekada nevėlu. O tėvai ir vaikai tai daryti gali kartu, skaitydami knygas. Skaityti daugiau...

Matthew Walkeris – neurofiziologijos mokslų daktaras, Kalifornijos universiteto neuromokslų ir psichologijos profesorius, Miego ir neurovizualizacijos laboratorijos direktorius. Mokslo karjerą pradėjo Harvardo medicinos mokykloje dėstydamas psichiatrijos kursą. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių tyrimų. Pasaulyje jį 2017-aisiais išgarsino bestseleriu tapusi knyga „Kodėl mes miegame“ (iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Skaityti daugiau...

Keistoji literatūra („weird fiction“) – siaubą ir mokslinę fantastiką jungiantis subžanras, savitai interpretuojantis gotikinę tematiką ir visa tai, kas antgamtiška, makabriška ir kelia šiurpą. Šios literatūros pirmosios bangos ryškiausia žvaigždė yra Howardas Phillipsas Lovecraftas. Naujajai bangai atstovauja amerikiečių rašytojas Jeffas VanderMeeris, kurio romanas „Santaka“ (leidykla „Kitos knygos“, iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė) ką tik pasirodė Lietuvos knygynuose. Skaityti daugiau...

Vienas klausimas gali pakeisti viską. „Ko norėtum imtis ateityje“, – tokį klausimą prieš keletą metų išgirdusi populiarių knygų vaikams autorė Evelina Daciūtė pati sau netikėtai atsakė, kad norėtų tapti istorijų pasakotoja. Ir tapo! Šiandien Evelinos knygeles vaikai moka mintinai, o jos istorija apie lapę, kuri yra laimė, jau pasiekė ir pasaulio vaikus. Naujausias Evelinos darbas – drauge su iliustruotoja Agne Nananai sukurta ir leidyklos „Alma littera“ išleista eilėraščių knygelė vaikams „Paslapčiausia paslaptis“. Skaityti daugiau...

Istorikas ir visame pasaulyje pripažintas molekulinės genetikos mokslų daktaras Vadimas Biršteinas, rašydamas knygą „SMERŠ: slaptas Stalino ginklas“, tam tikru požiūriu nuo savo pagrindinės genetiko specialybės nenutolo. Tik šįkart tyrimo objektas buvo ne žmogaus, organizmo DNR, o šalies genetinio kodo šifravimas. Skaityti daugiau...

28-erių metų britų rašytoja Beth O’Leary kurį laiką dirbo vienoje didžiausių pasaulio leidyklų vaikų skyriaus redaktore. Pirmąją savo knygą „Butas“ ji parašė traukinyje – važinėdama į darbą ir iš darbo. Netrukus jaunoji rašytoja nusprendė atsidėti knygų rašymui ir išgarsėjo romanu „Atskirai kartu“, 2019-aisiais išleistu ir lietuviškai (vertė Viktorija Uzėlaitė). Tik pasirodęs Jungtinėje Karalystėje romanas tapo „Sunday Times“ bestseleriu. Šiuo metu jaunosios kūrėjos, gyvenančios kaimo vietovėje Hampšyre, knygos jau išverstos į 30 kalbų. Skaityti daugiau...

Tarpukario Lietuvos kariuomenės pulkininko Jono Petruičio (1891–1943) knyga „Kaip jie mus sušaudė“ – tai kraupus liudijimas žmogaus, kuriam pavyko gyvam ištrūkti iš paties pragaro – NKVD surengtos masinės politinių kalinių egzekucijos 60 km į rytus nuo Minsko esančio Červenės miestelio apylinkėse. Skaityti daugiau...

Susidomėjimas amerikiečių literatūra Lietuvoje auga. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų poezijos tradicija tokia įvairi ir daugialypė, kad vis dar lieka mažai verstų arba visai į lietuvių kalbą neverstų poetų, kurie yra padarę didžiulę įtaką JAV literatūros laukui ir pripažinti pasauliniu mastu. Šią spragą sumažino poeto ir vertėjo Lauryno Katkaus sudaryta Amerikos moderniosios poezijos antologija „Miestų atsiradimas“ (leidykla „Kitos knygos“). Skaityti daugiau...

1986-ųjų balandžio 26-osios rytą sovietinėje Ukrainoje sprogus Černobylio atominės elektrinės reaktoriui, Europa patyrė skaudžiausią branduolinę katastrofą istorijoje. Nuo apsinuodijimo radioaktyviosiomis medžiagos mirė daugybė žmonių, tūkstančiai susirgo, o radioaktyviosios iškritos užteršė pusę kontinento. Skaityti daugiau...

1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas tarp Sovietų Sąjungos ir Trečiojo reicho ne tik padalijo Rytų Europą, nulemdamas Lenkijos ir Baltijos valstybių okupaciją, bet ir atrišo Hitleriui rankas stoti prieš Didžiąją Britaniją ir Prancūziją. Tačiau ideologinių priešininkų draugystė negalėjo trukti ilgai. Skaityti daugiau...