Autorius:

„Kiekviena nauja metafizinė teorija veikia panašiai kaip trauma psichologiniame kontekste. Tai gali būti išstumta, gali būti neigiama, bet lieka visam laikui. Lygiai taip pat ir filosofavimas pasiūlo ryškų rėžį, kuris gali būti nebeatstatomas. Po to jau nebeįmanoma mąstyti taip pat“, – sako filosofas, knygos „Apie tikrovę“ sudarytojas Kristupas Sabolius. Skaityti daugiau...

Prieš mėnesį, sausio 27 dieną, pasaulis minėjo pasaulinę Holokausto aukų atminimo dieną. Būtent šią dieną, 1945-aisiais, buvo išvaduotas Aušvicas – Lenkijoje, netoli Krokuvos nacių įkurta koncentracijos stovykla. Olandų psichiatras Eddy de Wind savo prisiminimus pradėjo rašyti, kai Aušvico koncentracijos stovykloje nebeliko nacių. Jo knyga „Galutinė stotis – Aušvicas“ tapo pirmąja kalinio koncentracijos stovykloje parašyta knyga. Skaityti daugiau...

Jeigu norite būti kūrybiški, nebijokite jungti jau egzistuojančias idėjas. Pernelyg geras tam tikros srities išmanymas blokuoja kūrybiškumą, mat, prireikus naujų idėjų geri specialistai liaujasi ieškoję žinių už savo srities ribų. Taip knygoje „Penkios žvaigždutės“ teigia komunikacijos mokytojas ir tyrinėtojas Carmine Gallo. Skaityti daugiau...

Osle gyvenančios lietuvės rašytojos Rūtos Mataitytės kūryboje sugula realiai išgyventos patirtys, išgirstos istorijos, matyti poelgiai, tačiau knygų veikėjai visada gimsta jos galvoje. Šeštasis rašytojos romanas „Pavogtas dienoraštis“ – jokia išimtis. Jo veikėjos – lietuvė Gunda ir jos dukra Gerda ieško ne tik savo gyvenimo kelio, bet ir tapatybės. Skaityti daugiau...

Ji niekuomet nepažinojo jokio lošėjo. Niekada nebuvo girdėjusi apie gyvenimą pralošusį žmogų. „Turbūt todėl buvau tokia naivi“, – sako debiutinę savo knygą „Pokerio žaidėjo mergina“ išleidusi Nora Paukštė. Be abejo, tai nėra tikras rašytojos vardas ir tikra pavardė, – jos artimiesiems būtų pernelyg skaudu sužinoti, kad tai, kas aprašyta knygoje, yra tikra istorija. Skaityti daugiau...

Jurgos Ivanauskaitės premija prozininkei, kino scenaristei Linai Simutytei skirta už apsakymų rinkinį „Miesto šventė“, kurį išleido „Kauko laiptai“. Šie metai ypatingi – J. Ivanauskaitei būtų sukakę 60. Tradiciškai J. Ivanauskaitės premija teikiama Vilniaus knygų mugėje, tačiau šiemet dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių premiją teikianti leidykla „Tyto alba“ pasirinko svarbią datą – vasario 17-ą – Jurgos mirties dieną. Premija ir rašytojos šeimos dovanojamas drambliukas iš asmeninės Jurgos kolekcijos įteikti svarbioje vietoje – šalia J. Ivanauskaitei skirto skulptorės Ksenijos Jaroševaitės sukurto Katino, stovinčio netoli Vilniaus stoties esančioje Aguonų gatvėje, kur gyveno rašytoja. Skaityti daugiau...

Šiemet Jurgai Ivanauskaitei būtų sukakę 60 metų, o vasario 17-oji – Jurgos mirties diena. Būtent šį vakarą bus įteikta J. Ivanauskaitės premija. Sunku įsivaizduoti Jurgą 60-ies, atmintyje ji išliko jauna, drąsi, atvira ir veržli. Šiandien prabėgus 14 metų kartais taip trūksta jos minčių pačiais aštriausiais ir sudėtingiausiais klausimais. Ir nors, kaip pastebi literatūros tyrinėtoja Solveiga Daugirdaitė, J. Ivanauskaitė pirmiausia rašė savo laiko žmonėms, jos knygos šiandien tebegyvena savo gyvenimą, užauga nauji skaitytojai, vis kartojami knygų tiražai. Skaityti daugiau...

1986-ųjų balandžio 26-osios rytą sovietinėje Ukrainoje sprogus Černobylio atominės elektrinės reaktoriui, Europa patyrė skaudžiausią branduolinę katastrofą istorijoje. Nuo apsinuodijimo radioaktyviosiomis medžiagos mirė daugybė žmonių, tūkstančiai susirgo, o radioaktyviosios užteršė pusę kontinento. Kviečiame skaityti knygos „Černobylis. Branduolinės katastrofos istorija“ ištrauką. Skaityti daugiau...

Danų rašytojos Jette A. Kaarsbøl romanas „Užverstas dienoraštis“ gimtojoje Danijoje sulaukė didžiulės sėkmės – parduota daugiau nei 175 000 egzempliorių. Patys danai tokį tiražą vadina „neįsivaizduojamu“. Be to, pagal šį labai atmosferišką į XIX–XX a. sandūros Kopenhagą nukeliantį romaną bus kuriamas kino filmas. Tad kokia „Užversto dienoraščio‘ ilgaamžiškumo paslaptis? Skaityti daugiau...