Tako pakraščiuose gluosniais prasidedantis miškas skendėjo tyloje. Šakų šešėliai tirpo besileidžiančiose sutemose. Šviesūs sportiniai bateliai minkštai dunksnojo į pjuvenomis pabarstytą bėgimo taką. Kojos trinksėjo į žemę, veiksmingai dirbo stiprūs ir ištreniruoti jų raumenys, širdis plakė tinkamu ritmu. Kad jį atpažintų, jai nereikėjo pulso matuoklio, niekada jo nepirktų. Ji gerai pažinojo savo kūną ir žinojo, ko iš jo galima reikalauti. Po pirmojo kilometro pradžioje jaustas nežymus stingulys pamažu atlėgo, kojos palengvėjo, kvėpavimas suvienodėjo, surado tą maloniai lengvą bėgimo ritmą, kuriuo galėtų bėgti į pasaulio kraštą.
Skaityti daugiau...