Atrask Lietuvą per knygas: 9 įkvepiantys kūriniai apie šalies istoriją

Vasario 16-oji – ypatinga diena, primenanti mums apie Lietuvos nepriklausomybės atgimimą, laisvės siekį ir tautos vienybę. Ši data įkvepia ne tik didžiuotis savo šalimi, bet ir prisiminti jos istorijos vingius, kovas ir žmones, kurių drąsa leido mums būti laisvais.

Interneto knygynas patogupirkti.lt pristato TOP 9 knygas, padedančias geriau suprasti Lietuvos valstybingumo kelią. Kviečiame atrasti kūrinius, kurie atskleis lietuvių pastangas išsaugoti savo kultūrą, kalbą ir nepriklausomybę, bei padės giliau pažinti mūsų šalies istoriją.

Alfredas Bumblauskas „Lietuvos kryžkelės. Istorijos etiudai”

Ši knyga atskleidžia kitokį Alfredą Bumblauską – ne tik akademiką, tačiau ir pasakotoją, kuris geba prakalbinti praeitį. Jo tekstai – tai etiudai, kuriuose atgyja istorinės asmenybės, svarbiausi įvykiai ir lemtingi sprendimai. Knygos autorius analizuoja istoriją ir kviečia ją permąstyti iš naujo.

A. Bumblausko knyga „Lietuvos kryžkelės. Istorijos etiudai” skaitytoją kviečia į neįprastą kelionę per mūsų šalies praeitį. Autorius neapsiriboja sausais faktais – jis interpretuoja, kelia klausimus ir provokuoja diskusijas.

Knygoje žvelgiama į istoriją kaip į nuolat kintantį procesą, kuris susijęs su šiandienos pasauliu. Kūrinys primena, kad praeitis nėra tik archyvuose įkalintas pasakojimas – ji vis dar veikia mūsų tapatybę ir ateities pasirinkimus. Tai knyga, kuri skaitytojus sužavės kitokia Lietuvos istorija – gyva, intriguojančia ir su netikėtomis įžvalgomis.

Eglė Markevičiūtė „Lietuva 2120”

Kūrinys „Lietuva 2120“ – tai laiko kapsulė ir minties eksperimentas, kviečiantis įsivaizduoti valstybės ateitį po šimto metų. Knygoje pateikiami keturi utopiniai ir keturi distopiniai scenarijai, papildyti beveik 50 interviu su politikais, menininkais, mokslininkais ir verslininkais, kurie nagrinėja klausimą – kokia Lietuva bus 2120-aisiais?

Knygos bendraautoriai – Eglė Markevičiūtė, politikos ir verslo konsultantė, aktyviai dirbanti geopolitikos ir visuomeninių iniciatyvų srityje, Benediktas Gylys, verslininkas ir inovacijų rėmėjas, bei Ringailė Papartytė, kūrybiško mokslo ir kultūros projektų vystytoja – skatina diskusijas apie valstybės raidą ir galimą ateitį kalbėtis jau dabar.

Šis kūrinys patiks visiems, kurie domisi futuristinėmis vizijomis, geopolitinėmis tendencijomis ir technologijų įtaka visuomenei. Knyga sudomins ne tik mokslininkus ir politikos analitikus, bet ir kūrybiškus skaitytojus, ieškančius naujų perspektyvų bei drąsių idėjų apie tai, kokia galėtų būti Lietuvos ateitis.

Marija Drėmaitė, Norbertas Černiauskas ir Tomas Vaiseta „Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų, 1918-2018”

Tai išskirtinis albumas, skirtas atkurtos Lietuvos šimtmečiui pažymėti. Knyga pateikia intriguojančias ir netikėtas vizijas, kuriomis lietuviai gyveno skirtingais istoriniais laikotarpiais – nuo tarpukario, karo ir sovietinės okupacijos iki šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos. Autoriai pasakoja apie įgyvendintus planus, apie svajones bei idėjas, kurios vedė šalį į priekį.

Šią knygą sudarė istorikai Marija Drėmaitė, Norbertas Černiauskas ir Tomas Vaiseta, o savo esė joje pateikė daugybė skirtingų sričių specialistų. Knygoje „Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų, 1918-2018” rasite pasakojimus apie krepšinio gimimą Lietuvoje, sovietinius išradimus ir kitus įdomius istorinius reiškinius. Tai įkvepianti kelionė po mūsų šalies vizijas, bei galimybė pažvelgti į dar neatrastą Lietuvos veidą.

Rimantas Šilagalis „Didžioji Lietuvos įdomybių knyga“

Leiskitės į šią nuotykių kelionę be vizų ir lagaminų – atraskite Eldoradą, Laisvės statulą ar Černobylį Lietuvoje, sužinokite, kodėl sala gali būti didesnė už ežerą, arba kaip atsirado Dunojaus kalnas. „Didžioji Lietuvos įdomybių knyga“ kviečia į unikalią kelionę po Lietuvą, kurioje rasite net 1800 pasaulio vietovardžių, geografinių reiškinių ir objektų.

Šią įspūdingą geografinių įdomybių kolekciją daugiau nei dešimtmetį rinko Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas Rimantas Šilagalis. Knyga atskleidžia pasaulio istorijos ir geografijos sąvokas, įspaustas Lietuvos žemėlapyje, ir įkvepia atrasti pasaulį, neišvykstant iš mūsų šalies. Knyga taps puikiu palydovu tiek mėgstantiems pažintines keliones, tiek besidomintiems geografija ir mūsų krašto paslaptimis.

Virgilijus Čepaitis „Karas. Aukščiausioji Taryba nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens”

Virgilijus Čepaitis pasakoja apie vieną svarbiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, kai šalis po ilgų kovų sugrįžo į politinį pasaulio žemėlapį. Knyga tęsia autoriaus ankstesnio darbo („Su Sąjūdžiu už Lietuvą“) pasakojimą, tačiau šįkart dėmesys skiriamas įvykiams, kuriuose dalyvavo pats autorius – Sąjūdžio deputatų klubo pirmininkas.

V. Čepaitis savo pasakojimą grindžia užrašais, stenogramomis, istorikų įžvalgomis ir dokumentais, pateikdamas autentišką žvilgsnį į svarbių institucijų diskusijas bei sprendimus, nulėmusius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Knyga „Karas. Aukščiausioji Taryba nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens” nėra vadovėlis – tai asmeninis liudijimas apie laiką, kai valstybė buvo kuriama iš naujo. Kūrinys bus ypač vertingas tiems, kurie nori giliau suprasti Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, išgirsti autentiškus liudijimus bei suvokti, kokie iššūkiai tuomet laukė Lietuvos politikų ir visuomenės.

Rolandas Maskoliūnas „1922. Tarp kanibalizmo ir modernizmo”

„1922. Tarp kanibalizmo ir modernizmo” – tai įtraukianti knyga apie vienerius metus, kupinus stulbinančių atradimų, kūrybinių proveržių ir kylančių grėsmių. Ši kronika nukelia į laikotarpį, kai Paryžiuje J. Joyce’as išleidžia savo šedevrą, F. Kafka kuria „Pilį“, o Lietuvoje jauni modernistai su K. Binkiu priešaky drąsiai laužo literatūros kanonus, paskelbdami „Keturių vėjų pranašą“.

Autorius subtiliai jungia pasaulinio ir lietuviško modernizmo kontekstus, leisdamas pajusti kūrybinį pakilimą ir tuo pačiu perspėdamas apie stiprėjančias politines audras. Knyga patiks literatūros ir istorijos entuziastams, bei visiems, besidomintiems, kaip kultūra veikia permainų laikotarpiu ir kokią įtaką ji daro visuomenės raidai.

Vytautas Jokubauskas „Gyvenimas ir mirtis Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 m.”

Monografijoje „Gyvenimas ir mirtis Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 m.“ nagrinėjamas karių mirčių reiškinys Lietuvos kariuomenėje tarpukariu, akcentuojant dažniausiai jaunų vyrų mirtis ir jų priežastis Nepriklausomybės karo ir taikos metu.

Knygoje pateikiami pirmą kartą atskleisti statistiniai duomenys apie karių mirčių mastą 1918–1940 m., kurie leidžia įvertinti Nepriklausomybės karo intensyvumą ir nuostolius. Apžvelgiama žuvusių karių laidojimo praktika, taip pat pateikiama pasakojimų apie mirties baimę mūšiuose ir Lietuvos karių drąsą durtuvų atakose. Unikalios temos Vytauto Jokubausko kūrinyje leis jums naujai pažvelgti į karius, jų kovas ir aukas atkuriant nepriklausomybę.

Eva Mattsson „Kotryna Jogailaitė”

Eva Mattsson – meno istorikė, prodiuserė ir populiari autorė, savo kūryboje apjungianti istoriją, teatrą ir literatūrą. Jos autoriniai spektakliai apie Kotryną Jogailaitę buvo rodomi Švedijos pilyse. 2018 m. debiutavo su knyga „Kotryna Jogailaitė. Rožės ir akmens karalienė“, pirmąja išsamia šios istorijos veikėjos biografija.

Knygoje „Kotryna Jogailaitė” autorė atskleidžia Lietuvos ir Lenkijos princesės, tapusios Švedijos karaliene, gyvenimo istoriją. Kotrynos Jogailaitės politiniai ryšiai, kova dėl valdžios ir asmeniniai išbandymai Renesanso Europoje pakeitė Šiaurės šalių kultūrinį veidą. Pasakojimas apie jos gyvenimą įtraukia ir atskleidžia epochą, kurioje persipynė menas, politika, religija ir moters įtaka. Ši knyga sudomins tiek istorijos entuziastus, tiek tuos, kurie domisi įtakingomis moterimis, formavusiomis Europos politinį ir kultūrinį peizažą.

Arkadijus Vinokuras „Mes nežudėme”

„Mes nežudėme“ – tai autentiškų pokalbių rinkinys su žydų žudynėse dalyvavusių asmenų vaikais ir artimaisiais. Knygoje pateikiamos jų asmeninės istorijos, vidinės kovos ir moralinės dilemos, bandant susitaikyti su šeimos praeitimi. Prie kiekvieno pasakojimo pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo duomenys apie nusikaltėlius ir jų veiksmus. Autorius, vengdamas kaltinimų ir moralizavimo, kelia esminį klausimą: kaip gyventi su praeities šešėliais?

Ši knyga kelia esminius klausimus apie kaltę, atsakomybę ir istorinę atmintį. Ar vaikai gali būti laikomi atsakingais už savo tėvų nusikaltimus? Kaip gyventi su tokia našta? Per asmeninius liudijimus atsiskleidžia ne tik skausmas ir gėda, bet ir pastangos suprasti bei priimti sudėtingą istoriją. Tai jautrus ir skaudus pasakojimas, skirtas skaitytojui, kuriam rūpi giluminės moralinės dilemos ir kuris siekia permąstyti atsakomybės, atminties bei žmogiškumo ribas.