Mediko darbas – tai įtemptas, begalės kruopštumo, atidumo ir atsidavimo, nuolatinio tobulėjimo reikalaujantis darbas. Turbūt ne vienas esate girdėjęs ar net pats sakęs frazę „gydytojas pagal pašaukimą“, bet ar kada susimąstėte, kokią didelę dalį gyvenimo žmonės, kurie dirba medicinos srityje, atiduoda dėl kitų?
Tad reikia rasti būdų, kaip atsipalaiduoti per laisvas dienas, kuomet gali sėdėti susidėjęs koją ant kojos ir ramiai gurkšnoti arbatą. Ir kaip nekeista, dauguma čiumpa knygą į rankas, pasineria į fantazijos, romantikos ar veiksmo pasaulį, išgyvena visą jausmų paletę su įvairiais knygų veikėjais. Juk kartais reikia pabėgti nuo realybės, pamiršti sunkios dienos įvykius, pacientus.
Aš pati esu medikė – vaikų chirurgė. Norėjau ja tapti nuo pat vaikystės ir man pavyko dėka užsispyrimo ir nuolatinio darbo. Ir visai nesigailiu, pasirinkusi šią profesiją. Taip, būna sunkių akimirkų, kuomet tenka suimti save į rankas, valdyti emocijas, išlikti profesionaliai. Tačiau mane pirmyn stumia suvokimas, jog aš dirbu dėl kitų žmonių, aš jiems esu reikalinga, aš padedu ištikus nelaimei ir kartais pacientų likimas būna mano rankose. Tai tarsi skatina mane judėti pirmyn.
Mėgautis knyga su medicinos prieskoniu
Laisvalaikiu labai daug skaitau ir neretai į rankas pakliūna knyga, kurioje yra ryšių su medicina: vienas iš veikėjų yra medikas, kažkas sunkiai serga, turi rimtų sveikatos, psichikos sutrikimų ar net pats autorius yra medicinos srities atstovas, specialistas.
Ar man sunku mėgautis knyga, kurioje yra medicinos prieskonio? Ne, svarbiausia, kad visas siužetas ir istorija manęs nenuviltų. Aišku, kartais galbūt ir norėtųsi daugiau informacijos apie ligas, kurių nesu girdėjusi, kad būtų daugiau įsigilinta į ligos niuansus ar veikėjo vidinę būklę. O kartais tenka pastebėti, jog medikas veikėjas yra per daug išaukštinamas arba kaip tik sukurtas per daug paviršutiniškai.
Mano kolegos taip pat skaito knygas ir kūrinius, kuriuose tenka susidurti su savo likimo draugais, tiesa, sukurtais rašytojų ir išgalvotų. Bet jiems tai netrukdo mėgautis istorijomis, įsilieti į veikėjų gyvenimą. Kartu susėdę ir pasikalbėję, surinkome keletą knygų, kuriose sutiksite medikus ar išgirsite apie keistus sveikatos sutrikimus.
Knygos, kuriose veikėjai yra medikai
- Chris Bohjalian „Pribuvėjos dienoraštis“
20 amžiuje, nedidelėje Vermonto valstijoje dirba puiki pribuvėja Sibilė Danfort, kuri su didžiuliu atsidavimu padeda nėščioms ar jau gimdančioms moterims. Regis, kad ji savęs net negalėtų įsivaizduoti niekur kitur, be savo pribuvėjos darbo išnyktų ji pati. Tačiau vieną naktį, gimdydama namuose ir prižiūrima Sibilės, miršta moteris, o vaikelis yra išgelbėjamas cezario pjūvio dėka.
Miestelis susiskaldo į dvi pozicijas: vieni tikina, jog pribuvėja išgelbėjo vaikelį ir viską padarė, kas buvo jos galioje, o kiti ją smerkia ir teigia, jog ligoninėje nieko panašaus niekada nebūtų nutikę, gimdyti namuose yra didžiausia kvailystė, o būtent gimdyti namuose moterį įtikino Sibilė. Gimdymas namuose visada buvo labai kontraversiška tema, sukelianti daug diskusijų ar net ginčų ir autorius puikiai tai pavaizduoja skeldamas bendruomenę į dvi šalis.
Tai įtraukianti knyga dėl savo detektyvinės siužetinės linijos, visad jaučiamos įtampos, įdomu matyti dvi istorijos puses ir dvi argumentuotas nuomones. O kur dar Sibilės dienoraščio įrašai, kurie tik dar labiau papildo istoriją ir kelia abejones dėl savo paties, kaip skaitytojo, įsitikinimų. Įsijautę į knygą tikrai pajusite, ką reiškia būti smerkiamam dėl savo teisingų, bet kitiems nepriimtinų veiksmų.
Ši knyga patiks tiems, kam patinka narplioti nusikaltimus, ieškoti užuominų, patiems galvoti galimas veiksmų eigas, ieškoti kaltų. O akušerinė byla privers susimąstyti, kokie yra žmogaus prioritetai, moralė ir aš išties viskas yra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Medicininių žinių nereikės daug, tad tai netrukdys mėgautis šiuo kūriniu.
- Vilius Kočiubaitis. „Gydytojai miršta kitaip“
Jei galvojate, kad šioje knygoje istorijos išgalvotos ir toli nuo realybės, tai labai klystate. Skubiojoje medicinoje atsitiktinių gydytojų nebūna. Jie ne „dievai“ ir ne stebukladariai, ir ne šventieji. Jie tokie patys žmonės kaip ir jūs, su savo ydomis, netobulumais, su žalingais įpročiais ir sprogstančiomis emocijomis. Ir vis dėlto, kaip tik jie, nualinti milžiniškų krūvių, nepakeliamos įtampos, biurokratijos, pikti, stokojantys empatijos, iškankinti nemigos, klystantys, skuba padėti kitiems.
Tikiu, kad Vilius Kočiubaitis visas šias istorijas ištraukė iš savo širdies ir atminties. O gal buvo kur nors girdėjęs? Tai pirmoji tokio tipo knyga apie Lietuvos gydytojus. Kur dekonstruojamas gydytojo – herojaus veidas ir sukuriamas pavargęs, „nusikalęs“, nekantrus gydytojas – žmogus. Čia nėra aukštinimo, pašaukimo, moralės ar pasididžiavimo savo darbu. Čia tik šiurkšti, grubi realybė. Norėtųsi galvoti, kad ji kiek hiperbolizuota, bet…
Man skaitant daug kas buvo matyta, girdėta, išgyventa savo kailiu. Dėl to ir smagu, bet dažniau norisi verkti. Labai gaila apleistų senolių, suluošintų vaikų ar užribiuose paliktų asocialių žmonių. Kartais gaila savęs, kad tenka dirbti policininko, o dažniausiai išblaivintojo darbą. Ir už tai nesulauki žodžio ačiū, o dažniau esi pasiunčiamas ant trijų raidžių.
- Jasper DeWitt „Pacientas“
Jaunas, tik ką psichiatrijos mokslus baigęs gydytojas Parkeris H. pradeda dirbti valstybinėje, gerokai nuvargusioje psichiatrijos ligoninėje. Jis čia aptinka paslaptingą, nepagydomą ir itin pavojingą pacientą, nuo kurio visi pataria laikytis kuo atokiau. Tačiau ambicingas gydytojas išsikelia sau tikslą – išsiaiškinti, kokia liga serga ligonis, ją diagnozuoti ir jį pagydyti.
Tai greita, įtraukianti, paslaptinga istorija. Parašyta ji internetinio forumo formatu, tarsi atskiromis dalimis, kur pagrindinis veikėjas ne tik pasakoja kaip viskas nutiko, bet ir analizuoja save bei savo veiksmus. O pats pasakojimas pamažu taip ir įgauna pagreitį, tampa vis tamsesnis, aštresnis, paslaptingesnis.
Gerai kinematografiškai sukurta psichiatrijos ligoninės atmosfera. Puikiai išlaikoma įtampa, tikro siaubo nedaug, bet jautriam skaitytojui jo tikrai pakaks, kad sunkiai užmigtų ramiam nakties miegui.
Knygos, kuriose aprašomi sutrikimai, ligos
- Justine Larbalestier „Mano sesuo Roza“
Tai knyga tiems, kas domisi psichikos sutrikimais, prijaučia medicinai ar psichologijai bei žavisi mažais tobulais vaikais. Roza – nepaprasto žavesio, naivių akių ir žavingų gelsvų garbanų dešimtmetė. Kas ją pamato iš karto pamilsta. Bet Roza turi paslaptį, ji ne tokia, kaip bendraamžės mergaitės.
Po jos „naivuolės“ kauke slepiasi šaltas, racionalus ir negailestingas protas. Roza absoliučiai neturi empatijos. Ji vagia, manipuliuoja, kankina, meistriškai išsisuka prisidengdama savo nekaltumu ir taip lieka nenubausta. Ji kelia vis daugiau skausmo ir problemų artimiesiems ir aplinkiniams. Ir tik vienintelis brolis įtaria, kad jo sesuo – psichopatė.
Iki smulkmenų įsigilinta į psichopatiją. Atrodo, net matai gestus, judesius, bejausmes Rozos išraiškas ar kandžią šypsenėlę. Knyga įtraukianti, intriga jaučiama nuo pirmų knygos puslapių. Netikėta pabaiga. Net norėtųsi tęsinio.
- J. Palacio „Stebuklas“
Tai istorija apie 10 m. berniuką Ogastą Pulmaną, kuris serga labai retu Goldenharo genetiniu sindromu. Šis sindromas subjaurojo Ogio veidą, bet nepalietė nei širdies, nei proto. Ogastas nuo gimimo buvo daugybę kartų operuotas, todėl niekada nelankė mokyklos. Bet išaušo diena, kai jis turi žengti žingsnį ir eiti į penktąją klasę tikroje mokykloje.
Tai knyga apie tikrą draugystę, meilę, pasitikėjimą. Apie žiaurų išorinį pasaulį ir kas jame laukia „kitokių“ žmonių. Nesvarbu, ar tu subjaurotas išoriškai ar neįgalus fiziškai, o gal protiškai, gal esi autistiškas ar tiesiog kažkuo neįtinki visuomenės standartams. Kadangi tai daugiau vaikams ir paaugliams skirta knyga, čia nėra giliai nagrinėjamos patyčių ar jų pasekmių temos. Tiesiog subtiliai apie tai užsimenama.
Knyga man labai artima, nes tiesiogiai susijusi su mano darbu ir jo pasekmėmis. Skaitydama vis galvojau, kaip pasisekė Ogastui, kad jis gimė tokioje šeimoje, nes, patikėkit manim, daugybei vaikų šitaip nepasiseka. Jie būna paliekami vos tik gimę arba negauna tinkamos priežiūros.
R. J. Palacio ir Ogastui pavyko įrodyti, kad kai labai nori, gali pasiekti didelių pergalių, net jei esi vaikas, „kitoks“ vaikas, vienas iš keturių milijonų visame pasaulyje. Pasaulis galų gale viską vis tiek išlygina.
- Marius Repšys „Heraklis Nr. 4“
Bipolinis sutrikimas – tai psichinė liga, kuria sergant nuolat keičiasi manijos ir depresijos epizodai. Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo lygio pakitimai. Vienų epizodų metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija), o kitų epizodų metu – nuotaika pablogėja, o energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Bipoliniu sutrikimu vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys.
„Heraklis Nr. 4“ – tai autobiografinis Mariaus Repšio romanas apie bandymus išgyventi. Išgyventi, kai esi apimtas visiškos euforijos, sekinančio perfekcionizmo, nuolat balansuoji ties sveiko proto riba ar atsiduri tokioje duobėje, kad lieka tik mintys ir veiksmai vedantys prie savižalos, savižudybės, jautiesi trapus, pažeidžiamas.
Tai sielą apnuoginantis pasakojimas apie save. Kūrinyje atvirai, jautriai, su humoro jausmu pasakojami išgyvenimai, kuriuos Heraklis patyrė geriausiomis ir blogiausiomis savo gyvenimo dienomis. Visiškas pusdievio Heraklio gyvenimas. Tu jautiesi Dievu, bet esi pažeidžiamas ir mirtingas. Čia aiškiai ir su rūpesčiu aptariama emocinė, psichologinė ir dvasinė sveikata. Ši knyga – tai kvietimas pažinti ligą, išmokti ją kontroliuoti, atpažinti, susigyventi su ja.
Dar keletas rekomendacijų
Tai tik labai maža dalis puikių knygų, kurios vienaip ar kitaip fone turi įmaišytos medicinos. Bet nebūtina būti mediku, kad šios istorijos sužavėtų ir įtrauktų į savo pasaulį, o medicininių žinių neturėjimas netrukdo mėgautis istorijomis, įsijausti į veikėjus ar jų problemas. Dauguma medicininių knygų yra paremtos tikrais atsitikimais, tikrais išgyvenimais ir tikromis problemomis, tad į jas įsijausti neturėtų būti sunku. Pasimatuoti medicinos specialisto chalatą, užsidėti stetoskopą tikrai galėsite bent per šias kelias knygas.
Dar kelios rekomendacijos: Nora Ikstena „Motinos pienas“, Samuel Shem „Dievo namai“, Paul Kalanithi „Įkvėpti tylą“, Noah Gordon „Gydytojas. Avicenos mokinys“, Heather Morris „Cilkos kelias“.
Palikite komentarą