Ar įmanoma gyventi viename bute ir niekada nesusitikti? Taip!

Senokai skaičiau paprastą, romantišką istoriją be jokių nužudymų, karų ir  nelaimių. Tokią šiltą, jaukią ir priverčiančią šypsotis. Ir tik gavusi „Atskirai kartu“, susivokiau kaip tokios pasiilgau. Nieko negalvoji, pasineri į romantiką ir plauki svajonių link kartu su veikėjais. O ši knyga, atrodė, dar ir šmaikšti bus. Tai taip ir suplanavau savaitgalį: kvepianti burbulų vonia ir „Atskirai kartu“ rankose.

Tifė ką tik išsiskyrė su vaikinu ir nebegali gyventi jo bute. O ir pinigų jai labai stinga, nė vieno buto, esančio skelbimų puslapiuose ji sau leisti negali. Išskyrus vieną. Tačiau jo sąlygos… kiek kitokios. Bute ji gyventų su vaikinu, tačiau jo niekada nematytų. Leonas – slaugas, kuris dirba naktines pamainas, o savaitgalius leidžia su savo mergina. Tad naktys, vakarai ir savaitgaliai priklauso Tifei. Dienos metu – butas vyro. Gyvens kartu, tačiau niekad ir nesusitiks. Toks planas merginai tiko (o ypač nuomos kaina) ir ji įsikrausto. Jai keista viskuo dalintis su nepažįstamuoju, tad kartas nuo karto palieka jam raštelį. Jis jai atsako, ir tie rašteliai pamažu virsta laiškais, o partnerystė – draugyste. Tačiau Tifė dar turi ir demonų iš praeities, su kuriais kovoti jai visai nesiseka…

Šieno vežime adatų ieškoti nereikia – tai ne Šekspyras ir ne Harari. Čia – labai miela, puikiai prablaškanti ir gerai nuteikianti meilės istorija. Jauki ir labai miela. Taip, šie žodžiai geriausiai apibūdina romaną.  Man visada labai pikta, kai meilės romanus ir kitas lengvojo kalibro knygas žmonės pradeda vertinti lygindami su klasika, bookeriais ar nobeliais. Visiška klaida. Žanras nelygu žanrui, rašytojas – rašytojui. Pagalvokit, kas būtų, jei pasaulyje egzistuotų tik rimtos, sudėtingos, bet labai vertingos istorijos. Būtų sunku, žmonės mažiau šypsotųsi, rimtis užvaldytų kasdienybę. O aš noriu šypsotis, juoktis ir kartais pravėdinti galvą skaitiniu, filmu, serialu, kuris peno sielai neduos, bet dovanos laimės ir juoko. Ši knyga tikrai davė. Man labai patiko Tifės ir Leono personažai. Be nereikalingos dramos, saikingi ir abu įdomūs. Rožinėje istorijoje yra ir druskos – psichologinio smurto problema. Ir pateikta subtiliai, vėlgi, be nereikalingos dramos ir pompastikos. Kasdieniškai, realiai ir taip… tyliai baisiai. Skaitydama šią knygą patyriau dozę laimės ir šilumos. Dalykai, kurių noriu meilės romanuose, čia sužibėjo.