Apie tai, kas esame, iš plačiausios įmanomos perspektyvos

Dažnai rašydama apie negrožines knygas mėgstu pasidalinti jų turiniu, kitaip tariant atskleisti ir sutraukti svarbiausias idėjas. Tokiu atveju, net ir neketinantys knygos skaityti žmonės gali pritaikyti sau esminius punktus, o susidomėję paskaityti plačiau. Šįkart nieko panašaus padaryti nepavyktų, todėl net nebandysiu. „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ yra tokia plati ir įvairialypė knyga, kad net sunku apibūdinti. Na turbūt įsivaizduojat ką reiškia sudėti visą žmonijos istoriją į kelis šimtus puslapių.

Labiausiai stulbinantis dalykas turbūt yra tai, kad ši knyga nėra paviršutiniška. Dažniausiai stengiantis aprėpti didelį informacijos kiekį rezultatas būna „šakėmis ant vandens“. Tačiau Yuval Noah Harari savo unikaliame kūrinyje ne tik sugebėjo aprėpti neįsivaizduojamai platų visą Homo Sapiens raidos laikotarpį, bet ir išryškinti svarbiausius momentus, analizuoti juos įvairiausiais pjūviais ir padaryti tai labai neįprastai ir nenuobodžiai.

Geriausias istorijos vadovėlis

Jei jums reikėtų perskaityti vieną knygą apie istoriją, nedvejodami rinkitės šią. Tiesa, vadinti ją vadovėliu nebūtų labai tikslu – nors knygoje ir pateikta gausybė faktų, jos stilius yra lengvas ir primena pašnekesį su labai intelektualiu žmogumi. Šis žmogus – Y.N.Harari yra istorijos mokslų daktaras, tačiau gana netradicinis šios mokslo šakos atstovas. Jis narplioja istorijos ir biologijos mokslo sąsajas, tyrinėja žmogaus laimės istorijos temą.

Man labai patiko kaip autorius pristato šiuolaikinį mokslą – remdamasis principu „žinome, kad nieko nežinome“. Aš pati studijavau istoriją ir būtent su tokiu požiūriu mus pasitiko universitete. Lengvas šokas atvykus iš tipinės mokyklos, kur viskas taip ir ne kitaip. Taigi, „Sapiens“ pristatomos žmonijos sukauptos žinios ir įvairias teorijos, pabrėžiant skirtingų mokslininkų argumentus, tačiau autorius konkrečios nuomonės nebruka – plečia akiratį ir kviečia svarstyti patiems.

Žvilgsnis per atstumą

Autorius šioje knygoje bėga per svarbiausius žmonijos istorijos etapus: pradedant sapiens įsigalėjimu kitų žmonių rūšių atžvilgiu, rankiotojų visuomenės ypatumais, žemės ūkio ir kognityvine revoliucijomis, kalbos atsiradimu. Vėliau istorija narstoma per pinigų atsiradimo, ekonomikos, religijos, lyčių vaidmenų, visuomenės santvarkos pjūvius. Daug dėmesio autorius skiria didiesiams geografijos atradimams, mokslo ir pramonės revoliucijoms, galiausiai net žmonių laimės temoms. Nors didžioji dalis faktų bus girdėti, tačiau autorius priverčia juos įvertinti iš naujo ir pažvelgti kitų kampu.

Įstabiausias dalykas šioje knygoje yra tai, kaip autorius palengva plečia skaitytojo horizontą. Ši knyga privers nauju, nešališku žvilgsniu pažvelgti į tokius mums įprastus reiškinius kaip visuomenės santvarka, žmogaus teises, lyčių lygybę, religiją, kapitalizmą. Tai knyga, kuri ne tik teikia atsakymus ir žarsto faktus, bet dar dažniau įkvepia kelti klausimus, žadina diskusijas ir visuomenės normų kvestionavimą.

Nehumaniška knyga

Ši knyga teikia kitokią nei mums įprasta perspektyvą – dažniausiai istoriją ir kitus reiškinius mes pratę vertinti iš žmogaus, kaip svarbiausios būtybės požiūrio taško, kitaip tariant viską perleidžiame per humanizmo prizmę. Tuo tarpu šioje knygoje – žmonės tik viena iš gyvų būtybių rūšių, keletos laimingų atsitiktinumų dėka sugebėjusi tapti dominuojančia planetoje ir sukurti savitą įvairiomis iliuzijomis (kaip autorius vadina konstitucijas, religijas ir kitus visuomenės ramščius) grįstą pasaulio tvarką. Istorija čia piešiama kaip žavi atsitiktinumų grandinė, kuri lengvai galėjo pasisukti kita linkme.

Atskiro pagiriamojo žodžio verti pora paskutinių skyrių, kur autorius svarsto apie žmonių laimės prigimtį ir kelia pagrįstus klausimus ar tikrai žmonės nuolatos juda didesnės gerovės link. Autorius, matyt, yra budizmo šalininkas, nes šioms pažiūroms nagrinėjančioms žmogaus laimės prigimtį skiria daug dėmesio. Taip pat labai įdomi naujausių genetikos atradimų ir medicinos pažangos apžvalga, kuri verčia susimatyti apie galimas žmonijos ateities projekcijas, kurios man priminė futuristinį vieno geriausių mano matytų serialų „Black Mirror“ siužetą (jei dar nematėt – labai rekomenduoju). Šią dalį taip pat turbūt būtų galima pavadinti įžanga kitai autoriaus knygai – „Homo Deus“, kuri orientuota jau ne į žmonijos praeitį, o ateitį.

Kodėl skaityti? Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas žmogus ir aš neperdedu. Manau, visiems homo sapiens rūšies atstovams būtina žinoti kokie nuostabūs ir kartu siaubingi padarai mes esame, iš kur atėjome, kaip sukūrėme pasaulį, kurį žinome ir kur link keliaujame bei kokios ateities perspektyvos veriasi prieš mus.

Kodėl neskaityti? Jei bijote pasijusti mažas ir nereikšmingas, nes tai neišvengiama skaitant šią knygą. Giliai tikintiems žmonėms, linkusiems sudvasinti ir sureikšminti žmogaus būtį ir viską, kas su ja susiję, knyga gali nepatikti.