„Žmogus gimsta laisvas ir visur jis sukaustytas grandinėmis.“ Tai yra Ž. Ž. Ruso mintis, kurią eidamas per gyvenimą kontempliuoja pagrindinis romano veikėjas ir kuri, manau, nemažai pasako apie patį kūrinį bei kokio pobūdžio filosofiniai pamąstymai čia vyrauja. Amžinybės fjordo pranašai savyje talpina labai daug. Visų pirma – beveik visą pastoriaus Morteno Falko gyvenimą. O jo fone – Danijos ir Grenlandijos istorija, gyvas to meto miesto ir kolonijų vaizdas, kultūrų susidūrimas, religiniai ir filosofiniai klausimai, šiek tiek humoro ir absurdiškų situacijų, nuotykių, banginių medžioklės, gaisrų ir kitų liūdnų nutikimų.
Pagrindinis veikėjas labai prieštaringas – rodos norisi jo nemėgti. Dėl atsainaus požiūrio į gyvenimą ir atsakomybės trūkumo jis dažnai tampa problemų kitiems priežastimi. Kita vertus, jo nuoširdumas, atvirumas sau, abejojimas viskuo ir prasmės paieškos kažkuo patrauklūs. Na, o stipriausia dalis knygoje, sakyčiau, yra gyvas istorinis kontekstas. Viskas čia labai ryšku ir tikroviška, šaltis, badas, purvas, žmonių gerumas ir žiaurumas. Tai tikrai nėra labai patogi ar graži knyga. Bet tikrai verta jai skirto laiko.
Struktūra
Dar viena knygos stiprybė – jos struktūra. „Amžinybės fjordo pranašai“ prasideda intrigą kurstančiu fragmentu, beveik kaip detektyvas. Kitaip tariant knygos pradžioje užmenama mįslė, ir tik vėliau pradeda aiškėti kodėl situacija susiklosto būtent taip.
Pasakojimas čia pateikiamas kelias fragmentais, kas keletą metų. Kartais šiek tiek užbėgant įvykiams už akių. Įdomu ir tai, kad gana dažnai keičiasi ir pasakojantysis, tad dažną situaciją galima pamatyti kelių veikėjų akimis.
Ir nors galbūt skamba painiai, bet taip nėra. Nors šokinėjimo laike yra, tai nėra viena tų knygų, kurioje fabulą susidėlioti labai painu ir sudėtinga. Greičiau visa tai yra pliusas, padedantis išlaikyti 500 puslapių pasakojimą įtraukiantį ir dinamišką.
Kas gyvenime teisinga?
Man regis tai yra svarbiausias knygoje keliamas klausimas. „Amžinybės fjordo pranašai“ pateikia daug skirtingų gyvenimo modelių ir asmenybių, tarsi klausiant kuris iš jų yra teisingas? Ar iš tiesų viskas yra taip paprasta, kaip atrodo?
Ypač ryškiai gėrio ir blogio kova atsispindi Grenlandijos vietinių gyventojų ir Danijos kolonistų gyvenime. Aš manau, rašytojas mus kviečia svarstyti, kas tuo metu buvo didesni tamsuoliai, kiek vertingos ir tikros tuo metu skleistos krikščioniškos tiesos.
Knygoje labai ryški kultūrinių skirtumų tema. Iš tiesų buvo įdomu sužinoti, kaip atrodė vietinių grenlandų gyvenimas amžino įšalo žemėje, kokia buvo jų pasaulėžiura ir kas nutiko jai susidūrus su kolonistais. Aš sakyčiau, kad „Amžinybės fjordo pranašai“ yra idėjiškai ir istoriškai stiprus romanas.
Kodėl skaityti? Dėl stiprių ir įdomių personažų, turtingo ir tikslaus istorinio fono. Jei mėgstate knygas, kur sutelpa visa žmogaus gyvenimo istorija, o humoras dera su tragizmu ir filosofija. Taip pat patiks, jei domitės kolonizmo istorija, kultūrų sandūros tema.
Kodėl neskaityti? Vietomis skaitymas prailgsta. Tai yra viena tų knygų, kur istorija nėra nuglaistyta ir supaprastinta, kad būtų malonu skaityti. Kai kam čia galbūt pasirodys per daug tikrumo – šalčio, purvo, ligų ir tragiškų nutikimų.
Palikite komentarą