Neradusi norimos knygos apie Kalėdas savo vaikams, Alina Vyšniauskienė ėmė ir parašė tokią. „Kalėdų belaukiant“ – smagi knyga, padėsianti mažiesiems sulaukti gražiausios metų šventės.
Kalėdinių knygų vaikams yra tikrai daug. Kuo jūsiškė kitokia?
Su vaikais labai mėgstame skaityti vakarais. Stengiuosi juose įžiebti meilę knygoms, pratinu tai daryti kasdien. Nors maniškiams dvynukams jau devyneri ir jie puikiai skaito patys – aš vis dar kiekvieną vakarą paskaitau jiems prieš miegą. Per devynerius metus tai tapo savotišku ritualu. Kiekvienais metais lapkričio pabaigos ir gruodžio vakariniams skaitiniams ieškau kalėdinės knygos, įžiebiančios laukimo jausmą, su stebuklo ir paslapties prieskoniais. Norėjosi tęstinio, ne vienadienio, linksmo kūrinio, tuo pačiu atsakančio į vis daugėjančius klausimus – ar yra Kalėdų senelis? Kaip jis viską suspėja? Kaip atrodo jo namai? Tad kilo idėja sukurti linksmą, nuotaikingą kūrinį, su šiokiais tokiais pamokymais, draugyste ir pagarba vienas kitam. Knygoje aprašydama įvairius veikėjus noriu, kad kiekvienas vaikas atpažintų save, susitapatintų su jam artimu elfu, o kalėdų miestelio gyventojų kasdienybė taptų panašia į darželio grupės ar pradinės klasės gruodžio mėnesio veikla. Tuo pačiu nevengiau pavartoti ir sudėtingesnių, vaikams neįprastų žodžių, kad kartu skaitydami tėveliai galėtų juos aptarti.
Ką jums pačiai reiškia Kalėdos?
Man Kalėdos – tai metas, kada aš galiu „legaliai“ vėl tapti vaiku. Šiuo periodu labiau nei visuomet man reikia ilgų vakarų prie židino, kalėdinės muzikos, jaukaus megztinio ir vilnonių kojinių. Nors esu ganėtiniai melancholiška ir filosofiška, kalėdiniu periodu peržiūriu visas romantines dramas ir komedijas. Nepamiršdama tikrosios Kalėdų esmės, aš tuo pačiu pasiduodu komerciniams blizgučiams ir spalvotoms lemputėms. Manau, tai puikiai įmanoma suderinti.
Galbūt turite kokių šventinių tradicijų?
Jau dešimt metų kolekcionuoju įvairius stiklinius eglutės žaisliukus. Vežuosi juos iš įvairių kelionių, siunčiuosi internetu. Tad privalomas kalėdinis atributas mūsų namuose – didžiulė eglė, kad kasmet visi norintys galėtų pasidžiaugti ir akis paganyti. Vaikams visuomet kartoju, kad šią kolekciją išdalinsiu jų šeimoms, tad jie kasmet kruopščiai traukia juos iš dėžės ir atsakingai dalinasi. Dar vieną eglutę puošiame miške, tik ši jau būna valgoma. Apsiginkluojame druska, kopūstais, morkomis, kaulais, sėklomis ir lekiame pamaloninti stirnų, lapių, vilkų ir miško paukštelių.
Palikite komentarą