Ir kaip čia dabar išdėstyti tas mintis objektyviai – galvoju. Na ne, autorius man, žinoma, nėra nei giminaitis, nei draugas, tačiau nešališką numonę galiu pamesti dėl savo nepaaiškinamos meilės Kaunui, o ypač tarpukario sostinei.
Visa kūrinio atmosfera buvo taip dailiai nupiešta, jog sunku patikėti, kad autorius augo, gyvena, kuria Kanadoje. Aš abejoju ar kiekvienas kaunietis pastebi visas tas Kauno dalelytes, menančias jo aukso amžių, o štai kanadietis – taip gražiai ir taikliai nupiešė miestą! Tiksliau visą miesto, jo žmonių brandą, užaugino nuo skurdžių kraštovaizdžių, kaimietiško takto ir kultūros iki miestietiškos architektūros, gastronomijos ir etiketo. Taigi visai taip, kaip buvo iš tikrųjų. Turiu omenyje, jog Antanas Šileika nepamiršo apgalvoti ir pateikti net mažiausių smulkmeų, kad Kauno, net Lietuvos, nepažįstantis skaitytojas pajustų ganėtinai tikslią miesto ir laikmečio dvasią. O ta dvasia dailiai įrašyta ne tik piešiant miesto pasikeitimą, tačiau ir kuriant politinę atmosferą, kuri, be abejonės, šiame siužete buvo labai svarbi. Sovietai, lenkai, prancūzai, vokiečiai ir amerikiečiai – visi turintys specifinį santykį su aprašomo laikmečio Lietuva, tačiau tas santykis pavaizduotas labai subtiliai – neperspaustai ir perdėtai nedramatizuojant.
Jei labai susikaupčiau ir bandyčiau užsimerkti prieš šitą savo meilę laikmečiui ir vertinčiau kitas kūrinio dalis, pasakyčiau, jog skaitinys visgi pasirodė gan lėtas (nors ir pristato save kaip „bondišką“, taigi suprask – veiksmo kupiną), įtraukiantis politinius, realius politinius įvykius, tačiau sumišęs su kiek paviršutinškomis meilės, jausmų scenomis. Mano skoniui pasirodė daili, švari, negluminanti (kaip dažnai, deja, būna) autoriaus rašymo maniera. Man tikrai labiau patiko nei nepatiko, nors gal ir nebuvo taip, jog aikčiočiau iš susižavėjimo. „Laikinai jūsų“ – žavus, įtraukiantis, lengvas ir dar gi lietuviškumą mumyse kurstantis kūrinys.
Palikite komentarą