Romanas mėgstantiems nestandartinę, provokuojančią literatūrą

Atsiliepimai, atėję iki manęs apie šį skaitinį buvo prastoki. Tačiau n-tąjį kartą įsitikinau, jog knygą privalu vertinti pačiam, prieš ją nuteisiant ar išteisinant. O taip – „Meilės gyvenimą“ aš tikrai išteisinu! Turbūt daugelį suklaidino pats knygos pavadinimas ir apipavidalinimas. Gal ir negaliu teigti, kad meilės čia nebuvo, tačiau pasakojime ji ne ta, kokią mes linkę apibrėžti. Daugumą turbūt piktino sudievinamos MEILĖS paniekinimas, o ir aš pati, neturiu kuo pateisinti pagrindinės herojės poelgių, tačiau – dėl to, jog knygos siužetas nesutampa su mano požiūriu ar vertybėmis – negaliu teigti, kad skaitinys blogas. O ir knygos anotacija klaidinanti: „Vienas labiausiai įkvėpiančių romanų“?…nežinau kuo istorija galėtų įkvėpti…

Bet gal gi literatūrinis kurinys gali būti ne tik įkvėpimo ir šviesos šaltinis? Jei su tuo sutinkante – tai knygoje rasite kitus jausmus, kurie irgi gali suteikti įdomų literūrinį potyrį: tai tamsus, srautinis pasakojimas, keliantis pyktį ir apmaudą, sumaištį, tačiau tuo jis ir stiprus. Savo tirštumu ir sunkumu knyga man priminė J. C. Grondahl „Spalio tylėjimą“, tik pasakotojas čia kalba moters lūpomis, o kultūrinė aplinka priduoda dar didesnės tamsos.

Manau, skaitytojus erzino išryškinami žmogaus instiktai, niekinantys dvasines vertybes. Tačiau šios priešpriešos leidžia pamatyti, jog pavojinga pasiduoti ne tik gyvūliškam norui, tačiau ir tobulumo siekiui santykiuose. Istorija pradžioje išties erzina, atrodo per grubi, tačiau puslapis po puslapio ji sluoksniuojasi, imi ieškoti pateisinimų, priežasčių, kodėl tokie desperatiški sprendimai vyksta pagrinės herojės galvoje. Ir nors pateisinti moterį norėtumei dėl to, jog ji išliko sąžininga savo troškimams, visgi liūdna liko todėl, jog ji nesugebėjo būti sąžininga kitam žmogui.

Keblus, jausmus sujaukiantis skaitinys, tačiau visad sakau – jei knyga gali sukelti tikras emocijas, tai ji yra gera knyga. O ir lakoniškas, melancholiškas bei estetiškas rašymo stilius prisidėjo prie stipraus kūrinio įvaizdžio.

Rekomenduoju ne saldžias istorijas mėgstantiems skaitytojams, tai pat tikrai ne tiems, kurie ieškotų įkvėpimo. Šįkart tiems – kam patinka šiek tiek nestandartinė, provokuojanti literatūra.