Raminta Lapinskaitė: išmokite pamilti save

Raminta Lapinskaitė (34) – saviugdos trenerė, padedanti moterims susidraugauti pačioms su savimi, pamilti save tokią kokią esi ir ištrūkti iš nepilnavertiškummo spąstų. Šiemet pasirodė pirmoji jos knyga „Meilė sau, arba kuo atrakinamos moters savivertės durys.“

Kada jūsų gyvenime įvyko lūžis, kaip supratote, kad kažką reikia keisti?

Gyvenimas kvietė užsukti į save ne kartą, tačiau visu pajėgumu atsigręžiau į save, kai susilaukiau dukters.  Pradėjau svarstyti, kokį pavyzdį parodysiu nieko apie pasaulį nežinančiai mergaitei. Mano širdį užgulė atsakomybė, kuri vėliau mane paskatino giluminės, o ne paviršutinės laimės paieškoms. Kai gimė dukra, supratau, kad noriu jai atspindėti gyvenimo grožį ir gelmę, o ne baimes ir chaosą, kuriuose gaišau laiką iki jai išvystant pasaulį.

Kaip manote, kas yra didžiausi moters savivertės priešai?

Vienas iš didesnių priešų yra mūsų kultūroje auklėjimu perduodamas priesakas – būk gera, supraskite, kitiems. Mes mokomos suvokti, kas daro laimingus aplink mus esančius žmones, rūpinamės jų poreikiais, stengiamės atitikti jų įsivaizdavimus apie tai, kokios mes turime būti. Reta kuri užaugame jausdamos savo norus, polinkius ir vertybes, dėl to nemokame jų įgyvendinti ir atskleisti, jas atstovėti, kai reikia. Tai veda prie sakausmingos vidinės tuštumos, kurią bandome užpildyti reklaminiais įvaizdžiais, rūbais iš naujausių kolekcijų, besaikiu pripažinimo, diplomų, tam tikrų kūno formų vaikymusi.

Apie tai, kiek esame vertingos, nuolat sprendžiame pagal kitų sukurtus traferetus. Savivertės prigimtis yra priešinga – ji kyla iš gebėjimo branginti save tokią, kokia esu, o ne nuolat žlugdyti save dėl to, kad neatitinku kitų žmonių lūkesčių.

Išlaikyti vidinę ramybę šiame skubančiame pasaulyje yra beprotiškai sunku. Koks būtų pagrindinis jūsų patarimas kaip tai padaryti?

Aš visuomet pabrėžiu laiko sau svarbą. Į dienotvarkę kasdien įtraukus tai, kas svarbu ir patinka mums pačioms, diena nusispalvina visai kitomis spalvomis. Darbotvarkėje pažymėdamos savo poreikius, saviugdą, pomėgius, tylą, pasivaikščiojimą gamtoje, žodžiu, viską, kas mus užpildo ir padaro laimingomis – palengva išmokstame jausti, kad mūsų gyvenimas toks pat vertingas, kaip ir kitų žmonių. Paprastai rekomenduoju save įtraukti į būtinų darbų sąrašą, nepalinkti laiko sau savieigai, atsitiktinumui. Mano klientės mėgsta ryto laiką sau. Jis leidžia pradėti dieną nuo ramybės ir pilnatvės, o ne paskubomis į ją įšokti lyg į vėluojantį traukinį. Gyvename taip, kaip pradedame savo dieną.