Senovės graikų mitai atgyja tam, kad papasakotų šiuolaikinę moters istoriją

Apžvalgą norisi pradėti paprastai, kad visiems būtų aišku – knyga nuostabi. Net nekalbant apie patį turinį, jos skaitymas yra grynas malonumas. Kirkė parašyta nepaprastai gražiai, o šios antikos raštuose minimos deivės gyvenimo potvyniai ir atoslūgiai visiškai prikausto dėmesį.

Nors Kirkė ir yra deivė, titano ir nimfos dukra, jos gyvenimas ir branda yra kartu ir kiekvienos moters istorija – bandymų, klaidų ir nesėkmių kelias, kupinas nuopolių ir šlovės akimirkų. Visa tai tam, kad galiausiai ateitų gilus gyvenimo prasmės supratimas it tikrosios savo vertės pajautimas. 

Graikų mitologija

Pagrindinė knygos idėja – atgaivinti graikų mitologiją ir papasakoti žymiausius epus iš tradiciškai nuošalyje liekančių dievybių perspektyvos – man pasirodė tiesiog geniali. Nors myliu istoriją, graikų dievybių gyvenimo fragmentai tikrai nebūtų mano didžiausių interesų sritis. Ir visvien, Kirkė nustebino be galo maloniai. Knygoje pateikti graikų mitologijos fragmentai sudomino taip, kad ieškojau informacijos internete, tikrinau ir savarankiškai pildžiau knygoje pateiktą informaciją.

Kai skaitytojų bendruomenė liaupsino Achilo giesmė – pirmąjį Medeline Miller kūrinį, nelabai supratau šio sujudimo priežasčių. Perskaičius Kirkė man viskas kur kas aiškiau. Rašytojos talentas puikiai atsiskleidžia graikų mitologijos fone, personažai turbūt gyvesni, nei antikos epuose, o tai, kaip jautriai atskleidžia vidinius personažų virsmus ir konfliktus verta didžiausių liaupsių.

Feminizmas

Perskaičius knygą supratau, kodėl prie kūrinio klijuojama feminizmo literatūros etiketė. Kirkėyra deivė gyvenanti vyriškųjų dievybių dominuojamame pasaulyje. Nuo pat pirmųjų jos gyvenimo dienų jai skiepijami kompleksai – kad nėra tokia graži ir švelniabalsė, kaip iš jos galbūt tikimasi. To pasekoje, Kirkė jaučia tėvų nusivylimą, kad jos nebus galima sėkmingai ištekinti – lyg tai būtų vienintelis sėkmingas gyvenimo kelio pasirinkimas. Nepaisant to, kas jai kartojama jos toksiškoje aplinkoje, Kirkės viduje bunda pasipriešinimo dvasia, nepritapimo ir atskirumo jausmai pagimdo jos jautrią, stiprią ir užgrūdintą asmenybę. Ši knyga – jos išsilaisvinimo iš įvairių kompleksų ir ryžto pačiai kurti autentišką gyvenimą kelias.

Simbolizmas

Nors Kirkė galima skaityti ir tiesiog kaip modernioje literatūroje atgaivintą graikų mitologijos istorijų rinkinį, mano akimis, šiame kūrinyje egzistuoja atskiri prasmių klodai. Kažkuria prasme, knyga man priminė žymiąją Bėgančios su vilkais. Visi Kirkės gyvenimo etapai, nuo atsiskyrimo nuo tėvų, primenančio bjauriojo ančiuko istoriją, iki jos santykių su vyrais ir galiausiai motinystės man priminė moters transformacijos etapus, apie kuriuos savo knygoje kalba ir Clarissa P. Estes.

Pavyzdžiui, kai Kirkė pagaliau supranta savo jėgą ir išlaisvina savo galias, ne tas įgimtas, tokias kaip grožis, o tas išlavintas per laiką ir praktiką, pas ją ateina ir prie kojų atsigula liūtė. Kaip gražiai knygoje pavaizduoti nesėkmingi santykiai, kuomet Kirkė iš meilės paverčia mirtingąjį dievu, o šis vos pajutęs savo naująją vertę ima ir pasipusto padus. Juk tikėtis, kad žmonės elgsis taip kaip planuojame mes iš tiesų yra beprasmiška. Tikra emocijų bomba man tapo ta dalis, kurioje Kirkė tampa motina, bet čia nesinori nieko per daug atskleisti.

Kodėl skaityti? Dėl gražaus teksto, puikaus, grakščiai į ateitį šokinėjančio rašymo stiliaus. Būtinai rinkitės, jei mėgstate graikų mitologiją, bet turi nuojautą, kad knyga patiks ir per daug apie ją iki šiol negirdėjusiems. Rekomenduoju visiems mėgstantiems dramatiškas istorijas ir gilius personažų portretus – turbūt net pats Homeras jų taip taikliai neaprašė.

Kodėl neskaityti? Kažkam gal bus trūkumas (nors man nebuvo), kad tai nėra nuotykių knyga, kokios galbūt įprasta tikėtis iš antikinių mitų. Kovos čia daugiau vyksta viduje negu jūrose, labiau su vidiniais kompleksais nei su slibinais ir ciklopais (nors yra ir tokių).