Džiaugiuosi, kad ši knyga atsirado lietuviškos jaunimo literatūros padangėje. Kodėl? Nes man noris daugiau realistinės prozos apie blogiukus ir nevykėlius, apie tikrą, kartais perspaustą, nei šiokią nei tokią paauglystę, apie kokią pati skaičiau prieš kokius trylika metų (wow kaip seniai:D). Šis romanas man priminė Burgeso knygas („Darant tai“, „Heroinas“ ir t.t…), truputį Sue Townsend „Adriano Moulo dienoraštį“.
Knygos pasakotojas – bjaurus paauglys, kuriam autorė taip ir nesuteikia vardo. Gyvena su tėvu ir nuožmiai, kruopščiai bei tendencingai bando sugriaut visus jo santykius su moterimis. Knygoje pasakojamos jo paauglystės kančios, nuotykiai su draugais iri panom – kartais (dažnai) nenucukruoti, žiaurūs, liūdni ir savidestruktyvūs. Čia yra alkoholio, sekso, savęs žalojimo. Bet viskas kažkaip neperspausta, skoninga.
Knyga skeliama į dvi dalis – pirmojoje audringa paauglystė, antrojoje – jos pasekmės, kai veikėjai jau užaugę. Išeina toks ala „bildungsromanas“. Man būtų buvę daug geriau, jei ta antra dalis kaip jie visi suauga, kas su kuo susituokia ir kas ko pasimoko būtų visai neišvydus dienos šviesos. Nes su ja atsiranda ir kažkoks didaktikos prieskonis, o gal net mėginimas įtikti skaitantiems suaugusiems apie kažkokį psichologinį visa ko išrišimą. Bet tai labai subjektyvu, nes va girdėjau, kam ta antra dalis apie suaugusiųjų meiles ir dramas labiau patiko. Man tai tik duokit „coming of age“ ir viskas!
Pirmąją dalį vertinu penkiom, bet už antrąją numetu žvaigždę. Ir dar pusę nes visgi per daug man to seksizmo („bobos yra durnės“) buvo, iki galo taip ir neliko aišku, ar tas seksizmas – tik veikėjo lūpose, ar truputį giliau. All in all – rekomenduoju paaugliams ir pasiilgusiems „Darant tai“ laikų!
Palikite komentarą