Prasminga ir įkvepianti knyga ne tik kelionių mylėtojams, bet ir kiekvienam, kuris nori žengti į apmąstymų kelią

Ar jums yra tekę geriausią pamoką išmokti stovint dugne, o velnių ieškoti padangėje? Ar žengti Dailininkų keliu, bet sutikti ne mūzas, o nuogą bei pasimetusią savo sielą? Ar vėliau, stabtelėjus Dailininkų kelyje, pulti ne piešti amą užgniaužiančius vaizdus, bet rinkti spalvas naujajam savo AŠ?

Nors kiekviena knyga yra kelionė, ši išties didesnė nei 100 000 žingsnių, ar gilesnė nei, viso labo, 325 puslapiai. Tai kelionė į griūvančius asmeninius tobulumo bokštus bei kasdieninio paprastumo paieškas, kurias atveria ne kas kitas, bet nubudęs smalsumo alkis. Tai istorija apie pyktį, liūdesį, įžeidumą, nerimą bei kitus šešėlius gyvenimo žygyje, kurie užstoja įstabiausius vaizdus. Istorija apie patirtis, šlovę, atleidimą ir mus, kaip žmogiškųjų baimių įkaitus. Apie emocijų nuovargį, kuris, pasirodo, reikalingas norint atlaisvinti vietą šviežioms mintims. Tai pasakojimas apie kalnus gyvenime, į kuriuos reikia ne tik įkopti, bet suvokti, jog reikės ir nulipti. Apie takus, kuriuose kartais naudinga paklysti tam, kad atnaujintume savo vidinius intuicijos žemėlapius. Knyga apie tikėjimo raumenį, pasakų egzaminą ir vizualizacijų prieskonį – tad sveiki atvykę į piligriminį Dailininkų kelią, kur kiekvienas galite pradėti eskizuoti savo kitokių minčių rytojų.

REKOMENDUOJU tiems, kurie norėtų išeiti į atradimų kelią, bet nežino nuo ko pradėti. Tiems, kurie norėtų išeiti į apmąstymų kelią, bet neturi ką pasiimti drauge, kad sugebėtų išjudinti mintis. Tiems, kurie norėtų išeiti į kelią ir sutikti kitokį save, bet vieniems nedrąsu – galėsite žengti drauge su autore ir bandyti aptikti save per kito žmogaus šešėlio filtrą. Saugiai pasislėpę. Tiems, kurie apskritai norėtų išeiti į kelią, bet, galbūt, neturi tokios gyvenimo suteiktos galimybės. Vienareikšmiškai rekomenduoju ir tiems, kurie įsitikinę, kad kunigai tai tik nuobodūs dėdulės kurie, apart, sveikamarijų kalbėjimo nieko kito nežino – čia praversite šydą į patrauklesnį tikėjimo langą, be to, savo komfortui, apsižiūrėti galėsite per atstumą, per žmogiškąsias autorės patirtis bei jos išties lengvą plunksną, nesvarbu kokiomis rimtomis temomis rašytų.

NEREKOMENDUOJU jei tikitės dar vieno gero Linos Ever romano – ne, tai tikrai nėra romanas, kurio pagrindinis herojus būtų kunigas kelyje. Taip pat nerekomenduoju ir tiems, kurie tikisi, jog tai bus kunigo pamokslų popuri, kuriuos tiesiog užrašė autorė. Ne, nėra čia ir tai. Nepatariu, jei šiuo metu patogiai drybsote ant lovos ir nesate nusiteikę priimti minčių uragano ar, apskritai, nuotaika tokia, kad malonu tingėti be jokių papildomų grybštelėjimų į sąžinės šonus. Tai tikrai nėra knyga skirta nenorintiems veltis į jokius apmąstymus, o siekiantiems tiesiog lėkti ir nulėkti per puslapius, nestabdant, tiesiu sprintu į finišą – tikiu, kad nepajusite nei malonumo, nei teksto svorio, kuris, mano galva, sveria visas penkias žvaigždutes.