Tai knyga, kuri labai išsamiai ir nuosekliai paaiškina, kad jūsų nuomonė, gali būti ne visą jūsų, o viešųjų ryšių ar propagandos produktas. „Propagandos kerai“ apima šimtą nuomonės formavimo metų: nuo neapykantos vokiečiams kurstymo Pirmojo pasaulinio karo metais iki šių dienų trolių ir elfų kovų internete. Autorius Joonas Porsti yra suomių žurnalistas, o jo profesija puikiai atsispindi knygos rašymo stiliuje. Tekstas informatyvus, tačiau nėra moksliškas, perkrautas ar sunkiai skaitomas. Perskaičiau su dideliu malonumu.
Žymiausios viešųjų ryšių akcijos
Nors propagandos terminas atsirado anksčiau nei XX a., autorius savo pasakojimą pradeda būtent nuo šio laikotarpio. Pirmojo pasaulinio karo metais, anksčiau religiniame kontekste vartotas terminas tapo tarptautinės politikos dalimi. Šią nuomonės formavimo ir panaudojimo savo tikslams praktiką vėliau perimė visiems gerai žinomi diktatoriai: Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis. Buvo padarytas atradimas – žmonių nuomonę ir elgseną galima formuoti ir kontroliuoti tam tikrais naratyvais, jiems apie tai net nenutuokiant.
Kalbant apie šių dienų įvykius, „Propagandos kerai“ daugiausiai dėmesio skiria dviems didžiausioms tarptautinės politikos viešųjų ryšių akcijoms: JAV invazijai į Iraką ir Vladimiro Putino iškilimui Rusijoje. Pastaroji tema apima daug dėmesį kaustančių detalių apie Rusijos invaziją į Gruziją ir Ukrainą, Maidano įvykius bei Krymo aneksiją. Sunku patikėti, kad regis tokie neseni įvykiai jau yra istorija ir galima juos įtraukti į nuoseklią Rusijos užsienio politikos grandinę, kuomet dirbtinai kuriami išorės priešai ir kovos tampa vidinio palaikymo šalyje užtikrinimo priemone.
Dar pora, jau šiek tiek trumpesnių knygos dalių, yra skirta ISIS įsigalėjimui ir priežasčių, kodėl šiam žiauriam judėjimui taip sekėsi skleisti savo idėjas ir pritraukti kovotojus net iš JAV ar Europos, aptarimui. Knyga užbaigiama skyriumi apie demokratijos problemas ir būtinybę formuoti savo strateginę komunikaciją, kaip atsaką į propagandą.
Propagandos rūšys
Propagandą dažnai suvokiame kaip dezinformaciją ir produktą ateinantį iš Rytų pusės. Tuo tarpu knyga pristato visas tris propagandos rūšis: juodąją, baltąją ir pilkają. Ir jei atpažinti ir uždrausti juodąją yra ganėtinai lengva, su kitomis dviem yra kur kas sudėtingiau. Iš esmės visą valstybių vykdomą viešųjų ryšių veiklą galima priskirti propagandai – siekiu formuoti tam tikrą nuomonę ir dėsningai pateikiant tam tikrus faktus. Demokratijose, kuriose žodžio laisvė yra vertybė, baltosios ir dažnai pilkosios propagandos neįmanoma uždrausti – lieka tik ją suprasti ir ugdyti žmonių kritinį mąstymą.
Vaistas nuo vienatvės
Propaganda gali atrodyti kaip senų laikų, Šaltojo karo produktas, bet iš tiesų ji klesti mūsų dienomis. Internetas ir socialiniai tinklai sukūrė puikią terpę valdyti nuomones. Man pasirodė labai įdomūs „Propagandos kerų“ aspektai, kurie demonstruoja, kodėl esame tokie pažeidžiami ir imlūs visuomenės nuomonės formavimo priemonėms. Autorius aiškina: nes norime tapatintis su grupe, kuri mąsto panašiai. Šiuolaikinė propaganda tarpsta dėl didėjančio žmonių noro priklausyti ir vienišumo.
Su didžiausiu įdomu skaičiau apie mūsų laikus: kaip veikia socialinių tinklų burbulas ir kokias galimybes atveria Cambridge Analytica ir panašios priemonės. Iš esmės tai yra precedento pasaulyje neturinti galimybė paveikti žmonių sprendimus, jiems net nepastebint, kad jie nėra savarankiški. Skaitant apie tai apima nejaukumo jausmas, kartu suvokimas, kad būtina apie tai žinoti ir suprasti.
Kodėl skaityti? Nes tai yra naudinga knyga, supažindinanti su propagandos rūšimis ir žymiausiais jos panaudojimo atvejais istorijoje. Autorius siunčia žinutę – būtina išmokti istorijos pamokas apie propagandą, kad suprastume, kas vyksta mūsų laikais. Jei propaganda jums atrodo atgyvena ir jaučiatės atsparūs, persigalvosite perskaitę informaciją apie socialinių tinklų teikimas galimybes šioje srityje.
Kodėl neskaityti? Labiau besidomintiems istorija ir tarptautine politika viskas gali būti žinoma.
Palikite komentarą