Tai labai keista ir tuo keistumu ypač gera knyga. Joje vyksta visiškai nestandartine istorija. Sunku net ir papasakoti apie ką ji, bet pažadu, kad patiks, o po skaitymo dar ilgai suksite galvą, kur gi čia šuo pakastas. Visiška psichodelika!
Knygos pagrindinis veiksmas „lyg ir“ vyksta ligoninėje. Tamsoje kalbasi moteris ir berniukas. Jiedu narplioja apsinuodijimo istoriją, tad kelis kartus tą patį per tą patį, suka prisiminimus. Moteris bando prisiminti / suvokti kažką labai svarbaus. Berniukas ragina ją leistis iki smulkiausių detalių ir visą laiką komentuoja, ieško tos neaiškios „esmės“. Laikas tiksi, netrukus viskas baigsis ir išmuš mirties valanda, tad reikia skubėti! Kur, kas, kodėl – lyg ir aišku, lyg ir nelabai. Manau, kad autorė specialiai paliko vietos fantazijai ir spėlionėms.
Knygoje paliečiama ekologijos tema, kalbama apie vaiko ir motinos ryšį, apie baimes, apie saugų atstumą… Čia labai daug įtampos ir intrigos. Visa tai skatina vieną po kito versti puslapius, drebinti kinkas ir spėlioti, spėlioti, spėlioti.
Trumpai tariant, jei mėgstate nestandartinę literatūrą ir turite laisvą vakarą – tai puikus pasirinkimas. Na, o jei labiau mėgstate įprastas, aiškias istorijas su klasikiniu siužetu – negaiškite, nes gali neatlaikyt nervai. Man tikrai labai labai patiko.
Palikite komentarą