Į kiną su feministėmis: Miglės Anušauskaitės ir Natalijos Arlauskaitės knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai“

Kas sieja kiborgus ir miuziklus, kino malonumą ir stereotipus, balsą ir emancipaciją? Pažvelgti į kiną iš feministinės perspektyvos siūlo leidyklos „Lapas“ naujiena – knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“, suteikianti žiūrovams ir žiūrovėms įrankius analizuoti tai, ką mato ekrane, ir kartu užduoti klausimą: kokie stereotipai vis dar veikia mus?

Knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai“, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Ji siūlo žodyną, padedantį atpažinti, analizuoti ir (ne ką mažiau svarbu!) pasijuokti iš kino, jame mums priskiriamų vaidmenų ir savo žiūrėjimo patirčių. Kaip sako autorės, „sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Knygą sudaro trys sluoksniai: sąvokos, komiksai ir mikroesė apie lietuvišką kiną. Taip pat skaitytojai ir skaitytojos ras filmų, kuriems suvokti analizuojamos sąvokos praverčia, sąrašus bei papildomos literatūros nuorodas.

M. Anušauskaitė, paklausta, kaip ieškojo būdų įvaizdinti sąvokas, pasakoja: „Retai pasitaiko galimybė piešti tokius teorinius ir tokius išdiskutuotus komiksus. Apskritai perteikti teorines idėjas komiksais baisiai mėgstu, čia mano bene mėgstamiausia užduotis, kita vertus, piešiamas pagal jau egzistuojantį tekstą komiksas neretai artėja prie iliustracijos, netenka savarankiškumo. Dirbdamos prie šios knygos mąstėme kita kryptimi – ne tiek, kaip vaizdu atkartoti, kas jau pasakyta, kiek pavaizduoti kažkokį kitokį pjūvį. Kaip įvade rašė Natalija, „sukeistinti“ teoriją.“

Autorės akcentuoja, jog ši knyga aktuali plačiam skaitytojų ratui. Pasak N. Arlauskaitės, „kinas labai smarkiai paremtas mus supančiais lyties vaizdiniais, stereotipais ir jų išjudinimu, todėl feminizmo, daug galvojusio, ar šis mūsų malonumas toks nekaltas, neapeisi. Suprasti ne tik kine vykstančias diskusijas apie lyties hierarchijas, jų dinamiką, gali padėti žodžiais ir vaizdais perteiktos sąvokos.“ M. Anušauskaitė priduria: „Ši knyga niekaip netrukdo malonumui blevyzgoti apie tai, ką matei, – priešingai, suteikia naujų kampų ir idėjų filmų analizei.“

Knygos autorės pabrėžia, jog feministinė žiūra prasminga tuo, kad demistifikuoja meną, parodo, kaip kinas kuria, slepia arba griauna su lytimi susaistytus galios vaizdinius. Pasak N. Arlauskaitės, feministinis žvilgsnis kažką parodo ir apie mus pačius, net jei įpratome lyties reikšmių – kine ar kitur – nepastebėti.

Aktorė Aistė Diržiūtė apie knygą atsiliepia kaip apie smagią, kandžią ir tikslią tiems kino žiūrovams, kurie nemėgsta komiksų ir netiki feminizmu, o ypač patiks manantiems priešingai. Rašytoja Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė teigia, kad knygoje aiškinamos sąvokos išsiveržia iš ekranų ir moko klausti, kaip matome bei vaizduojame save ir kitus – tiek kine, tiek gyvenime.

Tai jau antroji leidyklos „Lapas“ knyga, skirta feminizmo bei kino temoms. 2021-aisiais pasirodžiusi Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės sudaryta knyga „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ buvo nominuota Metų knygos rinkimuose.

Knygos pristatymas vyko Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d. (ketvirtadienį) 16 val. Kino salėje. Knygą galima įsigyti šalies knygynuose ir leidyklos „Lapas“ elektroninėje parduotuvėje.