Benas BĖRANTAS (29) – mylimas vaikų rašytojas, jau parašęs dvi puikias knygas mažiesiems. Dailiai iliustruotos ir prasmingas istorijas pasakojančios knygelės nugulė daugumos šeimų lentynose, o pats Benas džiaugiasi, jei jo knygos paskatina vaikus stabtelėti ir atsiverti.
Kaip gimsta knygų idėjos?
Vaikščiodamas staiga atsigręžiu – gal kokia idėja sėlina iš paskos? Vakare atsigulęs apsimetu, kad miegu, ir greitai prasimerkiu – galbūt idėjos sėdi ant lovos krašto? Bet retai kurią taip pričiumpu. Mintys apie naują kūrinių aplanko pačiu netikėčiausiu laiku, bet dėl to negaliu ant jų pykti.
Labiausiai mane įkvepia žmonės. Nuo vaikų, vietoj debesies matančių avį, iki senolių, kurie savo kūnu jaučia, kada ta avis pasipurtys ir ims snigti.
Jūsų knygos vaikus ir džiugina, ir moko.
Kol kas išleistos dvi mano parašytos paveikslėlių knygos mažiausiems – „Riešutortas“ ir „Baubaimė“. Pirmąja istorija norėjau parodyti, kad melo kojos trumpos ir svarbu nebijoti sakyti tiesą, o antrosios pagrindinė mintis – visi ko nors bijo ir, pažvelgus baimei į akis, tampa ne taip baisu.
Labai džiaugiuosi, kad susitikimų metu vaikai noriai dalijasi tiek savo melais, tiek baimėmis. Jei knyga skatina vaiką stabtelėti ir pasidalyti išgyvenimais, man tai didžiausias komplimentas.
Kalbama, kad vaikams vis mažiau rūpi knygos…
Vieniems vaikams rūpi, kitiems – ne. Nepaprastai daug priklauso nuo tėvų. Manau, jų pareiga rodyti savo atžaloms nuo mažens, kad skaitymas pirmiausia ne darbas, o malonumas. Kartais užtenka vienos tinkamos knygos, kad meilė skaitymui neišblėstų visą gyvenimą.
Knygos jus supo nuo vaikystės?
Pernai vykau pristatyti savo knygų į gimtųjų Mažeikių viešąją biblioteką. Labai maloniai nustebau, kad viena Vaikų skyriaus bibliotekininkė mane prisiminė. Iki šeštos klasės skaičiau tikrai daug, nebuvo nė dienos, kai neturėjau iš bibliotekos pasiėmęs knygos. Geriausiai prisimenu „Iliustruotos didžiosios klasikos“ seriją. Nors literatūriniu požiūriu jos vertė nedidelė, būtent ji paskatino norą skaityti, nes įveikti šias knygas ir rinkti kolekciją man tapo įtraukiančiu žaidimu.
Ką skaitote šiuo metu?
Skaitau ne vieną knygą, bet labiausiai norėčiau paminėti Kotrynos Zylės mistinį romaną „Sukeistas“. Jaučiuosi šiek tiek šiai knygai prasikaltęs, nes dėl įvairių priežasčių jos skaitymą vis atidėliojau, todėl dabar stengiuosi neskubėti ir mėgautis kiekvienu puslapiu.
Palikite komentarą