Ko aš tikėjausi pamačiusi šitą knygą? Taip, aš iš tų skaitytojų, kurie net nenorom iškart susikuria apie knygą išankstinių iliuzijų, vien viršelį pamatę. Taigi, merginos veidas puošiantis viršelį (žmonių nuotraukos ant viršelių man itin nepatinka), signalizavo apie saldų jausmų romaną, su šiek tiek dramos, ašaringų puslapių ir mergaitiškų juokelių. Sveika kartais tokius paskaityti, tai kibau visa atsipalaidavusi ir, galvojau, rožiniuose pūkuose kartu su romanu paskrajosiu. Bet kur tau, „Mano sesers paslaptys“ ne tokia jau saldi knyga, kokia pagalvojau ją esant.
Ko aš tikėjausi pamačiusi šitą knygą? Taip, aš iš tų skaitytojų, kurie net nenorom iškart susikuria apie knygą išankstinių iliuzijų, vien viršelį pamatę. Taigi, merginos veidas puošiantis viršelį (žmonių nuotraukos ant viršelių man itin nepatinka), signalizavo apie saldų jausmų romaną, su šiek tiek dramos, ašaringų puslapių ir mergaitiškų juokelių. Sveika kartais tokius paskaityti, tai kibau visa atsipalaidavusi ir, galvojau, rožiniuose pūkuose kartu su romanu paskrajosiu. Bet kur tau, „Mano sesers paslaptis“ ne tokia jau saldi knyga, kokia pagalvojau ją esant.
Mereditė ir Džosi – seserys, tačiau kartu ir visiškos priešingybės. Mereditė – rami, šeimą sukūrusi moteris, o Džosi – laisva siela. Jų šeima prieš penkiolika metų išgyveno netektį – autoavarijoje žuvo brolis Danielius. Ne tik seserys, bet ir visa šeima niekaip nesugeba atsigauti po nelaimės. Mereditė palaidojo svajones, Džosi negali liautis kaltinusi savęs, o judviejų tėvai išsiskyrė. Seseriškų santykių taip pat nėra – moterys per daug skirtingus, kad kraujo ryšys paverstų jas draugėmis. Nors Mereditė sukūrė šeimą, joje laimės neatrado iki šiol. Džosi svajoja apie vaikus, tačiau neturi su kuo jų susilaukti. Ji vaikšto iš vieno pasimatymo į kitą, ieško tinkamo kandidato į savo širdį, bet toks, deja, nepasitaiko. Noras turėti vaiką stipresnis už norą jo susilaukti su tuo vieninteliu, tad Džosi nusprendžia pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo galimybe.
Nenoriu per daug leistis į detales, mat užsivedus tikrai sugadinsiu malonumą jums patiems išgyventi viską kartu su Džose ir Meredite. Klydau mintyse įstatydama šią knygą į cukrinių romanų lentyna. Ši knyga kiek rimtesnė ir narplioja sudėtingesnes problemas nei „myli nemyli“. Įdomiai pateikti veikėjų portretai, sužaloti nelaimės ir vis dar bandantys išgyti. Labiausiai man patiko Džosės personažas ir jos priimami sprendimai. Šaunus šiuolaikinės moters, nebijančios stereotipų pavyzdys. Visa jos ir dirbtinio apvaisinimo situacija man priminė mano mėgstamą filmą „Nepageidaujami genai“. Nors knyga sukasi apie sujauktus gyvenimus ir nelaimę, autorė sumaniai įpynė ir humoro, kuris pagyvino knygos skaitymą. Nors ir smagu buvo skaityti, knygos pabaiga mane nuvylė. Pasigedau paprastų taškų ant i. Kai kurioms knygoms neužbaigtumas priduoda vertės, kai kurios tiesiog taip ir lieka neužbaigtos. „Mano sesers paslaptys“ – įdomus, lengvai skaitomas romanas, kuomet nesinori nieko sunkaus, tačiau ir prie itin „rožinio“ netraukia.
Palikite komentarą