Užėjo kažkoks siaubo noras, ir viskas. Ir vis planuoju kelionę į biblioteką Kingo prigriebti, ir vis po ranka pakliūna kokia kita tamsi istorija. Šį kartą tai buvo „Ugnies vaikas“. Viskas čia labai traukė mano akį: ir viršelis, ir anotacija, ir knygoje vis įterptos šiurpaus namo, uolų nuotraukos. Šita praktika man labai pasiteisino siaubo trileryje „Naktinis filmas“. Pastaroji knyga taip pat buvo iliustruota nuotraukomis, įvairiomis iškarpomis, bylos medžiaga. Padaryta tokia interaktyvi istorija ir man tai labai patiko. Taip plačiai „Ugnies vaike“ autorius paveiksliukais nesimėtė, bet, kad ir mažiau jų – puikiai suveikė vaizduotei pakurstyti.
Reičelė neseniai ištekėjo. Jos vyras – vyresnis našlys Deividas, turintis dešimtmetį sūnų Džeimį. Vaikas vis dar negali atsigauti po tragiškos savo mamos žūties. Nina įkrito į jų giminei priklausančią šachtą ir žuvo. Deivido giminė – turtuoliai, kuriems priklauso ir didžiulis dvaras Kornvalyje, į kurį vyras atsiveža gyventi Reičelę ir sūnų. Būtent čia žuvo Nina, tad vaikas negali iškart įsijausti į laimingą naujos šeimos gyvenimą. Pats Deividas dirba teisininku, nuolat keliauja į Londoną, tad name Reičelė dažniausiai būna viena su Džeimiu. O pastarasis ima ją gąsdinti. Vaikas vis dažniau kalbasi su savimi, tarsi panyra į transą ir sako Reičelei pranašystes, kurios ima ir išsipildo. Deividas nenori tikėti žmonos žodžiais, mano, jog Džeimis tiesiog vis dar neatsigavęs po nelaimės. Tačiau vaiko elgesys vis labiau gąsdina Reičelę, o labiausiai tai, jog tamsiame, didžiuliame ir pilname paslapčių name keistenybes ima matyti ir ji pati…
Geriausias dalykas šiame trileryje – saikas mistikos sektoriuje. Neperkrauta vaiduoklių istorijomis, šiurpo užtektinai, bet tiek, kad tikrai vienai namie skaitant (už lango lijo ir beprotiškai žaibavo) buvo nejauku. Patiko kaip autorius vystė Deivido ir Reičelės santykius, kaustomus įtampos. Patiko kabliukas knygos gale, tikrai nustebinęs ir privertęs kilstelėti antakius. Patiko kuriama atmosfera ir vėlgi saikingai įpinta vietos istorija ir įvairūs mitai. Tai mano pirma pažintis su autoriumi, bet ateityje labai norėčiau ką nors jo vėl paskaityti. O dar ruduo ateina, metas, kai mistika ir šiurpios istorijos taip pritinka!
Palikite komentarą