Romanas, kuris turi viską

Šią knygą skaičiau ilgai, bet buvo verta kiekvieno iš tų 750 puslapių. Nuo pat pirmųjų sakinių susidarė įspūdis, kad tai kitokia, tarsi aukštesnės prabos knyga. Šviesuliai parašyti preciziškai tiksliai, turint omenyje daugybę veikėjų ir besikertančių siužeto linijų, o kur dar kūrinyje ryškus ir istoriją papildantis astrologijos sluoksnis. Tai tikrai yra įspūdinga, įvairiapusiška knyga, dėl daugelio priežasčių man pasirodžiusi tiesiog meistriška.

Painiava

Šios knygos siužeto centre – paini istorija, nutikusi XIX a. gale, Naujosios Zelandijos mažame auksakalių miestelyje ir jos apylinkėse. Šioje istorijoje yra visko, todėl tiksliai kūrinio žanrą nurodyti būtų sunku. Tai ir vesterno bruožų turintis pasakojimas, ir detektyvas, ir meilės istorija ir dar kažkas ką net apibūdinti sunku. Galiu tik pasakyti, kad nieko panašaus iki šiol nesu skaičiusi.

Anksčiau minėjau, kad kūrinys man pasirodė meistriškas. Man rašytojos neįtikėtini sugebėjimai išryškėjo tuomet, kai supratau, kaip genialiai ji sugeba įvesti skaitytoją į istoriją. Šviesuliai turi daugiau nei 20 veikėjų, visi jie turi savitą vaidmenį ir požiūrį į narpliojamą situaciją. Įsivaizduokite 20 skirtingų vardų ir gyvenimo istorijų, kurias reikia įsiminti skaitytojui. Skamba kaip neįmanoma užduotis, jei ne rašytojos talentas. Beje, šioje vietoje labai padeda knygos pradžioje pateiktas veikėjų sąrašas ir jų prilyginimas dangaus kūnams. Nusiteikit, kad prie jo grįšit ir grįšit.

Eleonor Catton pasirenka puikią strategiją. Pradeda nuo atvykėlio į miestelį Volterio Mūdžio. Jam netyčia patekus į slaptą 12 vyrų susitikimą, per jo lėtą pažintį su patalpoje esančiais asmenimis, skaitytojas palengva įsimena kiekvieną iš jų ir iš lėto panyra į knygos paslaptis. Įsivaizduokite taip: jei visa Šviesuliai istorija yra ledkalnis, tai slapto vyrų susitikimo metu palengva atidengiama jo viršūne ir prasideda linksmybės.

Knygos struktūra

Minėtas 12 vyrų susitikimas (13 pridėjus Volterį Mūdį) užima kone trečdalį knygos. Jo metu papasakota istorija užmena daug mįslių ir sukuria intrigą. Visgi šioje dalyje knygos tempas lėtas, skaitant reikia daug „dirbti“ ir pamankštinti smegenis įsimenant vardus ir fabulos detales, kadangi pasakojamos kelios paraleliai vykusių įvykių versijos. Aš įsivaizduoju, kad knygos pradžia daug kam gali pasirodyti per daug sudėtinga ir varginanti. Man taip nebuvo, bet tokių sunkesnių skaitymo patirčių nemėgstantys turėtų atkreipti dėmesį.

Sekantis trečdalis jau tarsi pasiveja dabartį ir pasakojimas pereina į esamąjį laiką. Štai šioje dalyje Šviesuliai ims kelti detektyvų ir vesternų mėgėjų susižavėjimą. Tempas pagreitėja, o siužeto vingiai ima kelti adrenaliną ir kūnu bėgioja skruzdėlės. Paskutinis trečdalis yra tarsi „išrišimas“. Vėl pereinama į butojo laiko pasakojimą kur sužinome įvykių priešistorę.

Astrologija

Aš nuoširdžiai pasakysiu, kad šio Šviesuliai sluoksnio aš iki galo nesupratau, bet tai man nesutrukdė mažiau žavėtis kūriniu. Besidomintys astrologija turbūt turės papildomą proto mankštą ir įžvelgs dar daugiau prasmių ir dėsningumų. Prieš kiekvieną skyrių knygoje pateikti dangaus kūnų judėjimo žemėlapiai ir jų būstai zodiako ženkluose. Visi pradžioje minėti 12 vyrų turi priskirtą zodiako ženklo reikšmę.

Žmogaus prigimtis

Kuo aš šioje knygoje žavėjausi labiausiai yra personažų portretai. Kaip jau minėjau čia jų tiktai gausu, tačiau jie tokie gilūs ir įtikinami, kad visi galėtų būti atskirų knygų veikėjais. Ta prasme visi žmonės šviesuliuose kaip nužengę iš tikrovės, čia nėra antraeilių personažų aprašytų keliais sakiniais.

Net ir kelios pastraipos vienam žmogui nėra daug, kai taip taikliai įvardijamas jo charakteris, silpnybės ir stiprybės. Kiekvieno iš veikėjų mastymas, gyvenimo istorija nagrinėja žmogaus prigimtį ir jo daromų pasirinkimų priežastis visais įmanomais rakursais. Šviesuliai yra psichologiniu atžvilgiu labai stipri knyga.

Serialo vertas siužetas

Skaitydama Šviesuliai, ne kartą pagavau save galvojant, kad tai, kokiu būdu palengva atskleidžiamas siužetas man primena gerą serialą. Tarkim Lost ar Dark, kuriuose po truputį, atskleidžiama vis daugiau paslapčių, įpinama mistikos elementų. Taigi, visai nenustebau perskaičiusi, kad BBC įsigijo teises kurti serialą. Lauksiu ir tikiu, kad bus geras!

Pabaiga

Šviesuliai baigiasi labai intriguojančiai. Į kai kas paaiškinta išsamiai, į kai kuriuos klausimus teks atsakyti patiems, vadovaujantis paslėptomis užuominomis, dar kiti lieka visai paslaptis. Žodžiu, kūrinys baigiasi taip, kad skaičiusieji nepritrūktų peno diskusijoms – manyčiau tai dar vienas autorės meistriškumo įrodymas. Jei kažkas iš jūsų taip pat skaitė šią knygą, parašykit, mielai aptarčiau pabaigą.

Kodėl skaityti? Nes Šviesuliai yra labai originali knyga, į kurią bent man, netekome nieko panašaus sutikti. Rodos čia yra visko: nuotykių, mistikos elementų, detektyvinių mįslių ir graudžios dramos. Visa tai labai sudėtingoje istorijoje, kurią Eleonor Catton atskleidžia nepaprastai profesionaliai ir daugybės skirtingų veikėjų akimis. Neabejotinai stipriausias knygos elementas – gilūs veikėjų portretai. Skaitykite, jei mėgstate pasiknaisioti ties žmogaus prigimties ir pasirinkimų laisvės klausimais, bei apskritai mėgstate psichologiškai stiprias knygas. Patiks tiems, kurie skaitydami nebijo padirbėti, mąstyti ir galvoje laikyti keletos paraleliai vykstančių tos pačios istorijos galų. Jei domitės astrologija, knyga patiks dar labiau. Šviesuliuose gausu nuorodų į šią sriti.

Kodėl neskaityti? Gali išgąsdinti gana didelė (750 puslapių) apimtis. Knygos tempas nenuoseklus, vietomis daug veiksmo, pradžia gali pasirodyti per daug ištęsta ir perpildyta veikėjų vardų, vietovių ir kitos informacijos. Astrologijos pjūvis ir veikėjų sugretinimas su dangaus kūnais bent man pasirodė per sudėtingas ir galbūt perteklinis.