Gyvenimą griaunančios staigmenos: ar tikrai gali pasitikėti pačiu artimiausiu?

Man labai patinka, kad „Svajonių knygos“, leidykla, pasislėpusi po rožine spalva, ima ir leidžia tiek įvairios literatūros. Ir erotinių, ir meilės, ir istorinių romanų, o dar ir gyvenimiškos istorijos, trileriai, detektyvai… Tokia nenuspėjama, o tuo ir įdomi leidykla. Nežinau, kas ten pasikeitė, bet pastaruoju metu ir viršeliai vis įdomesni, vis daugiau kūrybingų sprendimų pas juos matau. Džiugu! O gavusi jų naujienų paketėlį, net negalvojau, nuo kurio leidinio pradėsiu. Pamačiau trilerį ir užsimaniau. Kažkodėl turėjau nuojautą, kad „Sumeluotas gyvenimas“ bus kažkas panašaus į mano mylimą repertuarą: apie iš pirmo žvilgsnio tobulą šeimą, kuri nė velnio tokia nėra. Ir pavadinimas juk apie tai liudija.

Airisė ir Vilas – vienas kitą dievinanti sutuoktinių pora. Jie gyvena gražiame name, planuoja pirmą vaikutį. Atrodo, jiems gyvenime netrūksta nieko. Dėl tokio gyvenimo abu daug ir dirba, o Vilas darbo reikalais dar ir keliauja. Vieną tokį rytą Airisė išlydi vyrą į komandiruotę, kurios metu jo laukia skrydis į Sietlą. Moteris išeina į darbą, kuriame ir sulaukia baisiosios žinios: Vilo lėktuvas sudužo. Išsigelbėjusių nėra. Tokias tragedijas išgyenantys dažnai neigia emocijas ir faktus – Airisė ne išimtis. Ji įsitikinusi, jog vyrui nieko neatsitiko. Moteris pradeda tikrinti vyro daiktus, kompiuterį, net paskambina į darbą ir… lieka be žado. Sietle nevyko jokia konferencija ir joks jo minėtas viešbutis nebuvo rezervuotas. Mįslių daugiau nei atsakymų, tačiau Airisė nežada visko palikti taip, kaip yra. Ji ima kapstytis ir pati nesuvokia, į kokį pavojų save pastato.

Pradžia beprotiškai suintrigavo. Valgyte suvalgiau puslapius norėdama atsakymų, o dovanų gaudavau dar daugiau klausimų, kurie vertė pamiršti darbus ir miegą. Įsijaučiau į istoriją, net pagaudavau save nagais į viršelį įsitvėrusią. Tačiau kuomet dalykai ėmė aiškėti, man pritrūko logikos. Keli sprendimai pasirodė net labai atitrūkę nuo realybės. Aš suprantu, jog tai kūrinys, o ne tikrais faktais paremtas pasakojimas, bet man visada norisi įtikinamų sprendimų. Ypač trileriuose. Ir šiaip, kuo šis žanras arčiau realybės ir kasdineybės, tuo man labiau patinka. Dėl to taip ir mėgstu tas „buitines“ kriminalines dramas. Knyga jokiu būdu nebuvo neįdomi ar prasta, tik gal kiek su mano literatūriniais „receptoriais“ antra jos pusė prasilenkė.